Skambinkite: 8 679 24 419
Rašykite: info@skm.lt

Mūsų žodžių svarba mums patiems bei tiems, kam bandome padėti (II dalis)

2018 04 12 Andrius Liachovičius, SKM sporto konsultantas


Nuotr. autorius: Saulius Čirba

Praėjusį kartą kalbėjome apie paviršutinišką bendravimą bei jausmų apeliaciją, kuomet mūsų vaikai bando mums juos atskleisti. Šioje dalyje daugiau dėmesio skirsime neteisingiems klausimams, svarbiam žodžiui NE.

Klausimai/teiginiai be teisingų atsakymų:

Dirbant su jaunesniais sportininkais dažnai pastebiu, kad užduodant jiems klausimus jie stengiasi atsakyti ne savo mintimis, bet bando ieškoti socialiai priimtino arba teisingo atsakymo. Tuo tarpu savo mintis jie pasilieka sau, dažnai galvodami, kad jos nėra labai svarbios arba yra neteisingos. Tokiu būdu ne tik gauname paviršutinišką informaciją, bet dažnai ši informacija visiškai nenaudinga bei tuo pačiu net klaidinga.

Tiek treneriai, tiek tėvai mėgsta užduotį klausimą, kurio paskirtis ne įsigilinti į situaciją, bet nubausti. Vaikui suklydus, dažnai užduodamas klausimas pakeltu tonu „ką tu, nematei?“, į kurį sportininkas neturi teisingo atsakymo ir dėl to jis tyli, kadangi už abu atsakymus „mačiau“  arba „nemačiau“  yra numatyta bausmė. Taigi, kokia mums nauda iš to? Mes nesužinome realios situacijos, kas atsitiko ir kaip galime padėti, tuo pačiu dar visiškai nepadedame sportininkui ir dar labiau jį „laužiame“. Tokių situacijų pasitaiko ir kuomet tėvai bendrauja su savo vaikais, duodame klausimus, kurie nesuteiks jokios informacijos, o tik baus vaiką. Kartais geriau leisti sau įsigilinti į situaciją ir taip geriau ją išspręsti, o ne išlieti savo nepasitenkinimą.

Žodis „NE": dažnas mūsų renkasi patį lengviausią būdą kaip patarti sau ar kitiems tiesiog sakydamas ko nedaryti. Tačiau toks būdas ne tik mažai veiksmingas, bet tuo pačiu net žalingas. Įsivaizduokite save kuomet buvo tikrai sunku ir norėjosi verkti. Ir Jums pasako „Tu tik neverk“, didžiulė tikimybė, kad būtent šie žodžiai ir privers Jus apsiverkti. Panašiai būtų, jei būtų liepta tik nespausti kažkokio mygtuko, mes jį dar labiau norėtume spustelti. Norėdami duoti nurodymus ne tik savo sportininkams, bet ir sau, turėtume išmokti viską daryti per teiginius. Juk eidami į parduotuvę ir darydamiesi sąrašą nerašome produktų kurių nereikia pirkti, o kodėl? Nes ir taip žinome, kad jų nereikia ir tai tik užimtų vietos. Tą reikėtų taikyti ir gyvenime, jeigu reikia perteikti tai, ką mes turime daryti arba ką turi daryti mūsų sportininkas, pasistenkime jiems ir pasakyti, ką reikėtų daryti arba ko mes iš jų tikimės. Tokiu būdu ne tik efektyviau perduosime signalą, bet ir padėsime lengviau įsiminti bei išmokti norimą informaciją.

Jeigu mes tikrai norime kuo efektyviau padėti savo vaikams ar sportininkams, turėtume išmokti, išklausyti kokios priežastys neleidžia arba trukdo efektyviai atlikti veiksmus be išankstinio nusistatymo. Be to, prieš duodant nurodymus pagalvokime, ar mūsų perduodamas signalas yra tikrai efektyvus ir ar nurodome kelią, kuriuo reikia eiti.

Andrius Liachovičius, SKM sporto psichologas 

Turite klausimų ar norite pasiūlyti savo temą? Laukiame jūsų laiškų el. pašto adresu liachoviciusa@gmail.com

Naujienų sąrašas