Tėvelių elgesys rungtynių metu: kaip atrasti balansą tarp aistringo ir kultūringo komandos palaikymo?

2018 01 09

Per daugiau nei ketverius darbo metus su Sostinės krepšinio mokykla (SKM) pastebėjau vieną dalyką. Dauguma tėvų į klausimą ko jie tikisi atvesdami vaiką treniruotis į krepšinio mokyklą atsako paprastai: kad vaikas būtų fiziškai aktyvus, susirastų draugų arba kad jam tiesiog būtų smagu. O jeigu ateityje gyvenimas sietųsi su krepšiniu, tai būtų kaip papildomas pliusas, bet ne pagrindinis tikslas.

O dabar kiekvienas minutę pagalvokime, kaip mes savo vaikus skatinam ar baudžiam, kuomet viskas pasisuka į krepšinį. Dažnas mūsų elgesys norint gero yra priešingas negu tai, ką mes išsakome kitiems. Tiek tėvai, tiek treneriai dažnai mėgsta sakyti, kad vaikai ir taip žino, kad mes jiems norime tik geriausio ir galbūt to net nereikia kartoti. Arba kartojame tik tada, kuomet situacija atrodo ne pati geriausia...

Po trumpos įžangos pakalbėkime apie tai, kaip reikėtų palaikyti savo vaikus. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į labai paprastą Alberto Banduros teoriją „Mokymasis stebint“ arba kitaip žinomą kaip „Modeliavimas“. Tai reiškia, kad mūsų elgesiui bei vertybėms turi įtakos kitų žmonių elgesys. Kuo asmuo mums svarbesnis, tuo jo įtaka didesnė. Taigi rungtynių metu svarbu, kad mes palaikytume savo vaikus, bet tuo pačiu nereikia žeminti arba kitais blogais žodžiais aptarinėti priešininkų ar kitų savo vaiko komandos narių, kuriems tuo metu nesiseka. Šitaip elgdamiesi nenustebkite, jog Jūsų poelgis turės įtakos komandos patyčioms arba vaikų netinkamam elgesiui rungtynių ar treniruočių metu, kuomet klaidos suverčiamos kitiems.

Be to, yra ir kita medalio pusė, jeigu mes nemokėsime kultūringai palaikyti savo komandos net vaikų krepšinyje, greičiausiai nemokėsime to daryti ir aukštesniame lygyje. Tai gali turėti įtakos vaikui ir jo pačio suvokimui dėl klaidų, pramestų metimų ir pan. Nuolatos Jūsų akcentuojamos klaidos, komentarai dėl blogų sprendimų tiek savo, tiek priešininkų komandos vaikams formuoja suvokimą, kad klaidos yra ne proceso ir mokymosi dalis, o kaip blogiausi dalykai, kurie numuša vaikų pasitikėjimą savimi, stabdo tobulėjimą, o taip pat net gali sumažinti norą sportuoti.

Pamastymui apie elgesį ir pavyzdį vaikams ne tik rungtynių metu, bet ir kasdieniniame gyvenime siūlyčiau pažiūrėti žemiau esantį vaizdo įrašą.

Kaip minėjau, pagal Alberto Banduros teoriją, vaikai mokosi stebėdami.