Charizmatiškasis SKM matematikas varžovams skelbia šachą ir matą

Jūsų dėmesiui, 10 įdomių faktų apie SKM trenerį Karolį Čyžių:

1. Išradėjas. Pažintį su krepšinio kamuoliu SKM treneris Karolis Čyžius pradėjo dar būdamas vaikas. Gimęs ir augęs Kaune, treneris pirmiuosius savo, kaip krepšinio žaidėjo, įgūdžius įgijo stumdydamasis po krepšiu su vyresniais vaikais kieme. „Iš pradžių krepšinio lankus mums atstodavo padangos, iš jų susikonstruodavome krepšius ir mėtydavome. Tuo metu juk mažai dar kur buvo kiemuose įrengtos krepšinio aikštelės“,- ekstremalias žaidimo sąlygas vaikystėje prisimena K. Čyžius.

Krepšinio mokyklą Karolis pradėjo lankyti kaip didžioji dauguma berniukų, eidamas dešimtus metus. Pagrindus įgijęs kiemo aikštelėje, jos neapleido ir pradėjęs mokytis šio žaidimo profesionaliai: „Lošdavome iki išnaktų, kol mama jau griežtai pakviesdavo namo“. Pasak trenerio, jo paties mėgiamiausias dalykas treniruotėse buvo mesti nuo tritaškio linijos.

2. Matematikas. Iš Kauno į sostinę Karolį išgynė studijos. Karolis ėmėsi krimsti matematikos ir matematikos taikymų mokslus Vilniaus universitete. 

„Studijų metais turėjau progos padirbėti ir banke, ir kitose įstaigose, tačiau man nepatiko. Gavęs pasiūlymą padirbėti krepšinio treneriu, taip ir įsitraukiau. Trenerio darbas iškart paskatino ieškoti naujų žinių, tad su tuo tikslu baigiau trenerių kursus Vilniaus pedagoginiame universitete. O dabar – jau paskutiniai metai – siekiu įgyti krepšinio magistro mokslinį laipsnį“,- apie kelią nuo matematiko iki tapimo krepšinio treneriu pasakoja K. Čyžius. 

„Smagiausia studijų dalis yra patirties dalijimasis tarpusavyje ir, žinoma, kontaktai“,- dar vieną magistro studijų privalumą įžvelgia ir savo diplomo eilėje laukiantis SKM treneris. 

Ko gero, visai neatsitiktinai universiteto vieno iš fakultetų puslapį puošia Lietuvos krepšininkų bei trenerių nuotraukos. Pasak Karolio, britų trenerių stiprioji pusė – psichologija ir mokslas, raumenų darbas, į ką jie ir susitelkia, tuo tarpu lietuvių treneriai kviečiami universitete skaityti paskaitas apie taktikos ir technikos subtilybes.

4. Liūtas. Karolis savo trenerio idealu įvardija garsų, vienu geriausių NBA lygos istorijoje tituluojamą krepšinio trenerį Philą Jacksoną. „Jo psichologinis nusiteikimas ir gebėjimas uždegti žaidėjus, suvaldyti krepšinio žvaigždes yra treneriui labai svarbios savybės“,- teigia SKM treneris.

K. Čyžius garsiai svarstė, koks gyvūnas savo savybėmis yra panašus į gerą trenerį: „Treneris turi būti tvirtas. Tvirtas, sakykime, yra liūtas. Treneris turi būti protingas, įžvalgus. Liūtai, atrodo, irgi yra įžvalgūs. Treneris turi būti sumanus. Liūtai irgi pasižymi šia savybe. Tad lieku prie liūto“.

Tuo tarpu K. Čyžius technologijų pamokose pradėjo savo pažintį su šachmatais, loginiu mąstymu ir strategijų kūrimu. Šachmatai ligi šios dienos išliko viena mėgiamiausių jo laisvalaikio leidimo būdų.    

Kaip ir matematikos uždavinių sprendimas. „Būdavo kiti berniukai kažką drožia, o mes su mokytoju atsisėdam ir šachmatais kalam per pamoką. Smagu būdavo!“,- sako beveik visus strateginius žaidimus paauglystėje išžaidęs Karolis.

7. Mušeika. „Vaikystėje buvau ir padykęs, ir kartu ramus vaikas. Bet mama pasakojo, kad iki penktos klasės buvau kaip reikalas padykęs.  Atsimenu, ir klasėje bėgiodavau, ir mušdavausi“,- juokiasi Karolis. Trenerio teigimu, šiaip sau kumščių nelaidydavo, tik svarbiausiais atvejais, kai reikėdavo pakovoti už teisybę. „Blogiukus mušdavau, tik tuos, kurie kitus skriausdavo. Aišku, ir mergaites už kasų patampydavau, bet čia nesiskaito“,- numoja ranka K. Čyžius.

Tačiau šiandien treneris yra visiška savo mažo priešingybė. Mat iš kolegų ne kartą, sako, girdėjęs, kad yra pernelyg geras auklėtiniams ir kitiems žmonėms, esą reikia būti griežtesniu. 

8. Vartininkas. „Mokykloje dar buvo ledo ritulys. Kadangi buvo arti namų, tai nusprendžiau pabandyti ir čia savo jėgas. Pamenu, kai treneris paklausė, kokius žaidėjus žinom, aš atsakiau, kad Zubrus, Kasparaitis“,- prisimena pirmą ledo ritulio treniruotę K. Čyžius ir gautą pagyrimą už žaidėjų įvardijimą. Tačiau treneriui paskyrus Karolį vartininko pozicijoje, jis su tuo nesitaikstė ir išsiskyrė su ledo rituliu: „Nepatiko man vartininku būti. Čia sportas, visi laksto, bėgioja, o aš stoviu sau tuose vartuose...“.

„Tada belieka stebėti, kurio vaiko mano perduota informacija nepasiekė, kuris vaikas yra už komandos ribų ir stengtis kažkokiu būdu jį įtraukti“,- sako dar ir psichologo praktika užsiimantis K. Čyžius. 

„Kartą teko dirbti ir sesele. Tai buvo rungtynės išvykoje ir vienam vaikui pasidarė negera, pykino visą dieną, o seselės nebuvo, tai aš visą dieną praleidau su vaiku. Vėliau nupirkome vaistų, šiek tiek atsigavo, tai viena akim tada tik mačiau varžovų komandas“,- prisiminimais dalinasi K. Čyžius.

Karolis užtikrintai tvirtina matantis ateityje save vis dar vaikų krepšinyje, nes, anot trenerio, tai yra svarbiausias etapas gero žaidimo pagrindų padėjimui. 

Naujienų sąrašas