Prancūzijoje žaidžiantis N. Mezzarobba: „Mano tikslas – kilti į kuo aukštesnį lygį“

Buvęs Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) auklėtinis Niccolas Mezzarobba (treneris Karolis Čyžius) baigęs mokyklą pasirinko kiek kitokį kelią nei didžioji dauguma draugų. Jis išvyko į Prancūziją, kur ne tik kremta kulinarijos mokslus, bet ir tęsia savo krepšininko karjerą penktoje Prancūzijos lygoje.

N. Mezzarobba sutiko pasidalinti mintimis su SKM.LT apie Prancūzijos krepšinį, adaptaciją, sutiktus lietuvius ir kiek kitokį krepšinio žaidimo stilių užsienyje.

– Nicolai, kaip įvertintum pirmąjį savo pusmetį Prancūzijoje, kuomet studijuoji ir žaidi krepšinį?

– Savo pirmąjį pusmetį vertinčiau labai gerai. Jau spėjau puikiai prie visko priprasti. Tame tarpe studijų ir krepšinio.

– Ar viskas vyksta pagal tavo susikurtą planą?

– Kol kas beveik viskas vyksta pagal mano planą. Spėju beveik viską suderinti, bet kartais kyla problemų dėl laisvo laiko, nes nuolat būna mokslai, treniruotes bei rungtynės.

– Kaip pritapai prie komandos, kokiuose čempionatuose dalyvaujate, kaip sekasi asmeniškai tau ir komandai?

– Turiu gerus komandos draugus, greitai įsiliejau į komandą, greitai prie visko pripratau, visa klubo organizacija padeda, kai tik to reikia.

SKM auklėtinis Vilniaus „Ryto“ treniruotėje/klubo nuotr. 

– Su kokiu krepšiniu tau tenka susidurti? 

– Žaidžiame penktoje lygoje, kuri mano manymu, daugmaž siekia RKL A diviziono lygį. Vis dėlto čia viskas yra kitaip – treneriai, treniruotės yra kitokios. Viskas vyksta kur kas rimčiau. Į finansinę pusę irgi žiūrima rimtai.

Tiesa, jog čia labai dominuoja greitas, fizinis žaidimas. Mes žaidžiame taktiškai – labai paprastai. Išnaudojame ūgio pranašumo situacijas, manau, esame palyginus viena iš aukščiausių komandų lygoje. Šiame sezone pradėjau daugiau žaisti sunkiojo krašto pozicijoje. Kartais net būna, kad tenka pasislinkti net ir į lengvojo krašto poziciją, kas man yra labai keista, bet tuo pačiu ir naudinga, nes dar praeitame sezone žaidžiau vidurio puolėjo pozicijoje.

– Kaip klostosi tavo komandos sezonas?

– Sezonas galėtų klostytis geriau, pagrindinis tikslas buvo pakilti į aukštesnį lygį, tačiau dabar esame lentelės viduryje, turime daug traumuotų žaidėjų. Kalbėdamas apie asmeninius rezultatus – sekasi pakankamai gerai. Vidutiniškai įmetu po 10 taškų, tačiau man dar trūksta pasitikėjimo savimi. Taip pat žaidžiu ir su U20 komanda, ten sekasi žymiai geriau, tarp jaunimo turiu kiek mažiau konkurencijos.

– Kaip atrodo tavo eilinė diena Prancūzijoje?

– Eiline dienotvarke kukli. Nuo ryto iki pietų mokausi, vėliau grįžtu namo, pasiilsiu ir vakare keliauju į treniruotę. Savaitgalis ne išimtis. Dažniausiai šeštadieniais mums būna rungtynės su pagrindine komanda, o kitą dieną, sekmadienį jau žaidžiu rungtynes su jaunimo ekipa.

Pergalingos akimirkos SKM istorijoje/SKM.LT nuotr.  

– Prancūzija – daugiakultūrė šalis. Kokius esminius skirtumus pastebėjai tarp Prancūzijos ir Lietuvos? 

– Sutinku, jog Prancūzija yra daugiakultūrė šalis. Visi Prancūzijoje yra labai malonus bei draugiški, jeigu ištinka kokia bėda, visi padės. Be to, keletą rungtynių atgal sužinojau, kad priešininkų komandoje žaidžia lietuvis. Buvo labai smagu, po rungtynių pasišnekučiavome, sužinojau, jog nesu vienintelis lietuvis regione ir aplamai – lietuvių bendruomene Prancūzijoje yra gan didelė.

– Prancūzija – futbolo šalis. Visgi kiek dėmesio prancūzai skiria krepšiniui naujienų portaluose ir televizijoje? Kaip tai atrodo lyginant su Lietuva?

– Nors Prancūzijoje futbolas yra pagrindine sporto šaka, tačiau krepšiniui yra skiriama tikrai daug dėmesio. Visos rungtynės yra transliuojamos per televizorių, vyksta daug įvairių laidų susijusių NBA bei Eurolyga. Manau, palyginus su Lietuva, gal net ir daugiau.

– Nuo kito sezono Prancūzija Eurolygoje turės savo komandą – Vilerbano ASVEL, kurios savininkas – garsusis Tony Parkeris. Ar apie tai kalbama Prancūzijoje?

– Apie Vilerbano Asvel klubą yra kalbama labai daug, ypač apie mūsų rinktinės kapitoną Manta Kalnietį, kuris žaidžia minėtoje ekipoje. Jo alga Vilerbano klube yra didžiausia, tad nenuostabu, jog visi prancūzai juo domisi.

– Ar tavo aplinkoje žmonės žino Lietuvos krepšinį? 

– Dauguma iš aplinkinių gerai žino, jog lietuviai yra aukšti, turi gerus krepšininkus, dažnai, jeigu aš paklausiu ar žino kažkokių lietuvių krepšininkų, tai atsako: Sabonis, Jasikevičius bei Valančiūnas. Būnu nustebęs, jei išvardina bent kelis kitus nei šie.

2000-ųjų kartos SKM krepšininkai – vieninga šeima/Asmeninio albumo nuotr. 

– Galbūt pasidomi ir SKM aktualijomis? Kokie prisiminimai išlikę iš tų metų?

– SKM aktualijomis pasidomiu dažnai, o jeigu „Facebooke“ pamatau neseniai įkeltą straipsnį, paskaitau. Atsiminimai iš sporto mokyklos yra likę tik geriausi.

– Kaip vertini SKM sportinę veiklą, renginius, įvairius projektus?

– SKM veikla bei renginiai kuo toliau, tuo labiau plečiasi, pačių renginių daugėja, o ir vaikų mokykloje auga, kas yra puiku ir rodo, kad mokykla eina teisingu keliu.

– Palaikai santykius su kai kuriais žaidėjais ar treneriais?

– Su kai kuriais komandos draugais santykius vis dar palaikome, su kai kuriais rečiau susirašome. Su treneriu jau vasarą buvo sutarta, jog pakviesiu jį kada į Prancūziją, kai bus laisvesnis.

– Kokie tavo artimiausi planai?

– Artimiausi mano planai yra toliau daug ir sunkiai treniruotis, tobulėti, jog galėčiau daugiau žaisti ir kilti karjeros laiptais į viršų. Taip pat norėčiau baigti mokslius, žinoma, jei bus viską įmanoma suderinti.

– Tavo linkėjimas SKM bendruomenei?

– Visai SKM bendruomenei linkiu augti, plėstis, išsikelti ambicingus tikslus, juos pasiekti ir eiti teisinga kryptimi. Taip pat SKM linkiu rengti projektus, toliau padėti vaikams sportuoti ir ruošti juos ne tik kaip krepšininkus, bet ir kaip gerus žmones.

N. Mezzarobbai iš SKM laikų išliko tik geriausi prisiminimai/Asmeninio albumo nuotr. 

Naujienų sąrašas