Prie socialinio projekto „Krepšinio galia“ prisijungęs R. Paulauskas: „Jaučiam, kad galim“

Dažnai pastebime, kad ne visi  esame stipriai motyvuoti fiziškai mankštintis. Sportas mums gali atrodyti kaip sunkus darbas, varginanti rutina, beprasmis disciplinos laikymasis. Tačiau gali būti ir priešingai, sportas - malonus laisvalaikis, geras saviraiškos būdas, o gal net ir pajamų šaltinis. „Krepšinio galia“ siekia padėti tėvams, mokytojams ir treneriams motyvuoti jaunus žmones sportuoti, nors kartais galima pamanyti, jog krepšinį išmokti žaisti šiems jaunuoliams jau yra per vėlu.

Krepšinio mokymasis savaitgaliais mokykloje su treneriu yra neprivalomas pasirinkimas. Tačiau Miroslavo kaimo ir jo apylinkių vaikai sportuoti krepšinį renkasi greičiausiai tam, kad patirtų malonumą. Kitaip sakant smagu įmesti į krepšį, nugalėti, pasižaisti ir pabendrauti. „Krepšinio galia“ nori, kad nedidelių miestelių ir kaimų vaikai nesijaustų nutolę nuo Vilniaus ar Kauno, augtų jų didėtų pasitikėjimas savimi bei aplinkiniais. Miroslavo kaimas yra Alytaus rajono savivaldybėje. Kaip ir daugelyje kitų Lietuvos bažnytkaimių, čia yra mokykla, biblioteka, globos namai ir kultūros centras. Tačiau skirtingai nei kitur, čia išlikęs yra stabilus gyventojų skaičius,  apie 400, todėl ir Miroslavo progimnazija čia sėkmingai gyvuoja. Mokykla ne tik atsinaujina išoriškai, bet ir mokinių jiems pakanka.  

Pastebėjau, kad kaime gyvenantys vaikai yra šiek tiek kitokie nei didmiesčiuose. Jie žino kuo skiriasi varnėnas nuo varnos, kviečiai nuo rugių, avis nuo ožkos, supranta kad pienas yra ne gamyklos, o karvės produktas. Ne vienas jų yra pratęs keltis anksyvą rytą, padėti tėvams atlikti ūkio darbus, moka pasirūpinti savimi ir savo gausia brolių ir seserų kompanija. Skirtingai nei miestiečiai, šie vaikai yra nepatyrę kas yra piko valandų transporto grūstys ir kas tai yra pro mokyklos langus sklindantis automobilių keliamas triukšmas. Jiems svetimas yra daugiabučio namo bendruomenės jausmas, kai po darbo valandų, negali rasti vietos kur pastatyti automobilį. Tokie vaikai yra kaip naujas popieriaus lapas, kuriame gyvenimas dar nespėjo surašyti visų civilizacijos teikiamų pliusų ir minusų. Nors internetas, televizija, mobilus ryšys jau visur yra pasiekiamas, o ir transportas leidžia greitai nukeliauti į Vilnių ar net Londoną, kaimo vaikams vis dar sunkiau yra susirasti tinkamą laisvalaikio veiklą, užmegzti socialinius ryšius, realizuoti savo gabumus ir atskleisti talentus. Dažnas pašnekovas pripažįsta, kad kaimuose vis labiau įsivyrauja bedarbystė, skurdas, alkoholizmas bei rizika patirti smurtą. Tokioje aplinkoje augantiems vaikams dažnai yra būdinga maža savivertė. Jie labiau yra linkę abejoti savimi, nuvertinti savo teigiamas savybes ir sutelkti dėmesį į neigiamus bruožus. Šie vaikai sunkiai išreiškia savo poreikius, žvilgsnį kreipia į šalį, dažnai jaučia liūdesį, nerimą ir pyktį.

Treniruotes Miroslave veda entuziastingas treneris Arijus Konovalovas. „Krepšinio galios“ nuotr.

Iš tiesų krepšinis gali ne tik padėti pajusti malonumą, bet ir išreikšti savo teigiamus bruožus, lavinti fizines ir psichines savybes. Gal būt daugelis vaikų ir paauglių mieliau savaitgalį praleistų su tėvais, draugais ar prie kompiuterio, nei skubėtų į krepšinio salę, tačiau mes kaip tik ir norime padėti išmokti geriau žaisti krepšinį. Vis dėlto, kas gali šiuos 13 vaikinų ir 3 merginas atvesti į svaitgalio pratybas? Iliuzijos čia negalime sukurti pažadėdami, jog papildoma viena treniruotė per savaitę, padės tapti NBA arba Lietuvos rinktinės žaidėjais. Visiems supratus, kad neesame stebukladariai, jau po pirmos treniruotės neturėtumėm nei vieno krepšininko. Tačiau jų nei kiek nemažėja! Gal todėl, kad turime trenerius, su kuriais krepšinis yra malonus užsiėmimas, o kamuolio valdymo įgūdžiai kiekvieną savaitę po truputį gerėja. Vaikinai ir merginos tampa taiklesni, vikresni, ištvermingesni už savo bendraamžius, kurie tokio užsiėmimo neturi. Jie ima ne tik geriau žaisti krepšinį, bet ir geriau jį suprasti, gali jį aptarinėti, net analizuoti ir tuomet, kai patys žaidžia, ir net gi tuomet, kai stebi suaugusiųjų komandas. Jie gauna patarimų, kaip valdyti ne tik savo kūną, bet ir savo protą, kaip bendrauti komandoje, dalintis kamuoliu ir atsakomybe. Jie ima nebijoti iššūkių, nori varžytis ir nugalėti. Visi minėti motyvai yra tarsi savaime atsinaujinantis energijos šaltinis, kurio negali pakeisti nei iškovoti medaliai, nei garbė ar pripažinimas. Tačiau, kad pavyktų vaikus motyvuoti, mes leidžiame vaikams patirti sėkmę sportuojant.

O kas gi yra sėkmė „Krepšinio galios“ treniruotėse? Sporto praktikoje yra toks „kietas“ fenomenas, kurį galėčiau apibrėžti paprastais žodžiais  -  „Jaučiu, kad galiu!“. Tai atsitinka tuomet, kai yra gaunamas optimaliausias treniruotės „impulsas“. Jis leidžia ne tik mėgautis krepšinio žaidimu, bet ir skatina jame kuo ilgiau būti. Ne kartą yra tekę patirti, kai krepšinio treneris sukuria labai silpną ugdymo „impulsą“  (neįdomūs partneriai, įgrisę pratimai, nuolatiniai pralaimėjimai), todėl krepšinio treniruotės tampa labai nuobodžios. Tačiau yra ir kitas blogas kraštutinumas – per stiprūs „impulsai“, kai treneris bara, baudžia, užkrauna per didelę atsakomybę, tuomet žaidėjai ima jausti baimę ar įtampą. Į tokias treniruotes savanoriškai sportuoti kaimo vaikų neatginsi. Visgi „Krepšinio galios“ treniruotės kaip tik yra tas optimalus „impulsas“, kuriuos apibūdinčiau, keliais svarbiais faktais:

• Treniruotės yra intensyvios, tačiau nėra per sunkios . Per savaitę spėjama pailsėti ir jų pasiilgti.  
•  Treneriai moka kaitalioti pratimus, todėl jie nepabosta. Po treniruotės, netgi išklausoma žaidėjų nuomonė, leidžiama daugiau laiko pažaisti.
• Pratybose visi vaikai yra aktyvūs, daug laiko praleidžia su kamuoliu ir mažai sėdi ant suoliuko. Taip sulaukiama ir dėmesio ir jaučiama buvimo prasmė. 
• Čia nėra žaidimo rėmo ir griežtų instrukcijų - kas turi atlikti metimą po derinio. Visiems yra leidžiama savarankiškai veikti.
• Pratybose niekas neskirsto žaidėjų į gerus ir blogus, jų nekritikuoja, nepeikia ir net gi nelabai giria. Tačiau po treniruotės dažniausiai visi gauna gerų patarimų.

Patirti sėkmę šioje veikloje gali kiekvienas. Šia sėkme mes galime dalintis su kitais, nors kartais atrodo, kad pradėti tai daryti yra pakankamai sudėtinga. Vis dėlto „Krepšinio galia“ jau įsibėgėjo ir gali „sudėtingus“ dalykus paversti paprastais, tačiau labai įdomiais ir reikalingais!

Kazickų šeimos fondo ir SKM rengiama programa „Krepšinio galia“ įtraukė daugiau nei 300 vaikų. SKM.lt nuotr.

Naujienų sąrašas