Visiems yra tekę girdėti, kad net minimalus fizinis aktyvumas suteikia daug naudos organizmui: pagerėja kraujo apytaka smegenyse, stiprėja širdies ir kraujagyslių sistemą, tvirtėja raumenys, fizinė ištvermė. Privalumus būtų galima vardinti ir toliau, tačiau kaip sportas veikia vaikus? Nuo kada jie turėtų pradėti sportuoti ir ką tai jiems suteikia? Į šiuos klausimus padeda atsakyti Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) treneris, pirmasis 1994 m. Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL") naujokų biržos šaukimas Donatas Sabaliauskas.

Kaip ir minėta anksčiau, fizinis aktyvumas yra itin svarbus veiksnys, formuojantis žmogaus organizmą. Be prieš tai minėtų privalumų, judant gerėja viso kūno ar atskirų jo dalių judesiai, didinama raumenų masė, stiprėja sausgyslės bei raiščiai, jie tampa elastingesni. Aktyvus judėjimas padeda padidinti gyvybinį plaučių tūrį, dėl kurio organizmas aprūpinamas didesniu deguonies kiekiu. Be abejonės, sportas labai svarbus ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, kurių organizmas yra itin aktyvioje vystymosi stadijoje. Tam pritaria ir SKM treneris D. Sabaliauskas, tačiau pabrėžia, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų ne aktyviai sportuoti, o užsiimti įvairiais žaidimais vedančiais link sporto.  „Iš pradžių su vaiku reikia žaisti, jį sudominti, kad jis vėliau norėtų sportuoti. Tai turėtų būti įvairūs aktyvūs, judrūs žaidimai“, – sako krepšinio specialistas.

Vaiko sąmoningumas

Pasak D. Sabaliausko, tik tada, kai vaikas pradeda suprasti kas jam patinka, kokia sporto šaka jam artimesnė, reikia pradėti ugdyti suvokimą apie atsidavimą tai sričiai, poilsį, sveiką gyvenseną. „Tik kai vaikas suvokia ko jis nori, galima pradėti jį supažindinti su tuo, kad į treniruotes reikia žvelgti atsakingai, būtina pailsėti, taisyklingai maitintis. Svarbu pabrėžti – vienas pagrindinių dalykų yra tas, jog visa tai turi būti daroma pačios šeimos, rodomas pavyzdys vaikui. Juokinga, kai vaikui liepiama taisyklingai maitintis, o patys tėvai taip nedaro. Tokiu atveju nieko gero nereikia tikėtis“, –  pasakoja  D. Sabaliauskas.

Krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena populiariausių pasaulyje. Dėl šios priežasties, visai nekeista, kad dažnai vaikai nuo pat mažens susidomi būtent krepšiniu. Užsiimant šia sporto šaka vaikai gauna daug naudos: didėja jėga, gerėja pusiausvyra ir koordinacija, treniruojami raumenys, vystosi koncentracija ir savikontrolė. D. Sabaliausko teigimu, reikia nepamiršti, jog sportas svarbus visiems,  ne tik dėl fizinės naudos,  bet ir dėl to, jog tai puikus laiko praleidimo būdas.

Lietuvoje yra nemažai darželių, kuriuose vyksta krepšinio pamokos, tačiau treneris teigia, kad geriausia į treniruotes vaikus vesti tuomet, kai jie tampa pakankamai sąmoningi ir savarankiški. „Sostinės krepšinio mokykla vaikus priima nuo pirmos klasės, nors vaikai jau ir darželiuose vaikšto į krepšinio pamokėles, geriausia tai daryti nuo 7 metų. Tuomet, kai jie tampa sąmoningais, gali patys važinėti autobusu, atsakyti už savo veiksmus“, – apie tinkamiausią metą pradėti krepšinio treniruotes pasakoja buvęs ilgametis profesionalus krepšininkas.

SKM ATVIRŲ DURŲ DIENOS – RUGSĖJO 4 IR 6 DIENOMIS!

Treniruočių ir rungtynių svarba

SKM kiekvienais metais organizuoja vidinį čempionatą, nuo 2017-ųjų pavadintą „VitirON KIDS“. Tam, kad vaikai dalyvaujantys šiame čempionate džiaugtųsi ne tik savo rezultatais, bet ir profesionaliai suorganizuotu turnyru, čempionatas rengiamas remiantis Lietuvos moksleivių krepšinio lygos nuostatais. Pasak trenerio D. Sabaliausko, toks čempionatas itin svarbus moksleiviams: „Tai tarsi vaikui saldainis. Jei jis treniruojasi, stengiasi, reikia jam parodyti ir jo rezultatus, pasiekimus, pavyzdžiui, kaip patobulėjo kamuolio varymas ar metimas į krepšį. Tokie čempionatai kaip SKM „VitirON KIDS“ būtent tam ir skirti – vaikai gali pasidžiaugti, o tėveliai pamatyti kaip jų vaikai tobulėja.“

Treniruotės ir rungtynės ne tik ugdo vaikus fiziškai, tačiau formuoja ir daugelį charakterio savybių. Krepšinis kaip ir kitos komandinės sporto šakos, be abejonės, skatina atkaklumą, konkurencingumą, tačiau svarbiausia – gerėja bendravimo įgūdžiai. „Krepšinis ugdo komunikaciją, tarpusavio supratimą, bendradarbiavimą. Tai yra labai svarbūs dalykai ugdant charakterį“, – pasakoja D. Sabaliauskas.

SKM strategas pabrėžia, jog krepšinis gerina ne tik bendravimo įgūdžius, tačiau išugdo ir discipliną: „Vaikai išvažiuoja į įvairias stovyklas, mokosi pasirūpinti bei pasitikėti savimi, jei reikia – padėti draugui. Tai – disciplina.“

Visos charakterio savybės, ugdomos treniruočių bei varžybų metu, vėliau moksleiviams praverčia ir už aikštelės ribų. „Krepšinį žaidžiantiems vaikams paskui lengviau bendrauti su kitais. Beje, tokie moksleiviai labiau pasitiki savimi, jiems lengviau padėti kitiems vaikams klasėje. Bendraklasiai dažniausiai į sportuojančius žiūri su tam tikra pagarba. Tai, kas vyksta treniruočių metu pasitarnauja ir kasdienėse situacijose“, – mintimis dalijasi treneris D. Sabaliauskas.

Naujienų sąrašas