Netradicinis interviu su G. Vileita: „Treniruoti vaikus yra žiauriai faina“

Gynybinis ryklys, kuris gali padaryti žalos puolime. Taip buvo galima vadinti Gintautą Vileitą jo krepšininko karjeros metu. Gynėjo pozicijoje žaidęs, o dabar jau Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) treneris geriausiais laikais Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) rinkdavo net po 15,8 taško ir perimdavo 3,5 kamuolio. G. Vileita pripažinimo sulaukė 2005–2006 metų sezone, kai buvo apdovanotas daugiausiai kamuolių perėmusio žaidėjo nominacijoje.

G. Vileita pagal kamuolių vagysčių rodiklį šiuo metu yra 13 LKL istorijoje – veržlusis gynėjas savo karjerą perėmė net 432 kamuolius. Toks rezultatas leidžia būti pralenkus tokius krepšininkus kaip Steponas Babrauskas ir Paulius Jankūnas.

„Man labai patikdavo. Man gynyba buvo kažkas tokio. Jeigu būčiau turėjęs ilgesnes rankas, būtų buvę dar linksmiau“, – sako perimtų kamuolių meistras. 

Mykolo Romerio universiteto (MRU) salėje, kurioje G. Vileita 2012 m. ir baigė profesionalaus krepšininko karjerą, SKM korespondentas Erikas Petrikas treneriui metė iššūkį H.O.R.S.E (liet. „Minusas“)  žaidime. Jo metu 44-erių geriausios Lietuvos krepšinio mokyklos treneris prisiminė savo klajones po Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), profesionalo karjeros pradžią egzotinėje šalyje ir aptarė treniravimo ypatumus.

Atskaitos taškas – skelbimas laikraštyje

G. Vileita pripažįsta, kad kelias moksleivių krepšinyje jam tikrai nebuvo klotas rožėmis, o vietą aikštėje reikėjo išsikovoti išliejant tonas prakaito.

„Buvo toks laikraštis „Vakarinės naujienos“. Jame buvo skelbimas, kad priimami vaikai į sporto mokyklą. Būdamas antroje klasėje atnešiau laikraštį tėvui. Pamenu, kad atranka Salomėjos Nėries mokykloje vyko sekmadienį. Patekau į sąrašus pas trenerį Vytautą Poteliūną. Taip viskas po truputį ir prasidėjo. Pasirodo, antroje klasėje jau mokėjau skaityti“, – juokiasi net 9 LKL komandose žaidęs pašnekovas.

„Nieko neišsiskyriau iš kitų vaikų. Pradėjau nuo II komandos, kurioje žaidė ir dar vienas dabartinis SKM treneris Donatas Sabaliauskas. Vėliau abu perėjome į I komandą. Sėdėjau suolo gale, bet daug dirbau papildomai ir U18 čempionate jau žaidžiau startiniame penkete“, – laipsnišką kopimą laiptais apibūdina G. Vileita.

Amerikoje – auksas ir bendravimo pamokos

G. Vileita Monmouth univerisitete studijavo ir žaidė krepšinį 1995–1999 m. Jau pirmajame savo sezone jis su universiteto komanda tapo NCAA NEC konferencijos čempionu.

Tuomet išvykti į JAV buvo kur kas sunkiau nei dabar. Nebuvo nei interneto, nei pažinčių, nei daug pavyzdžių, kuriais būtų galima sekti. Vis dėlto G. Vileita turėjo bičiulį, kuris anksčiau išvyko į JAV. Tai padėjo kiek lengviau apsispręsti.

„11 klasėje buvo atvažiavę pora trenerių iš Amerikos mokyklos Ajovos valstijos, vedė mums seminarą pedagoginiame (Vilniaus pedagoginis universitetas, VPU – aut. past) ir jau tada pradėjo eiti kalbos, kad galima išvažiuoti ir yra tokia galimybė.

Viskas įvyko per Steponą Kairį. Vasarą dar buvome Šilutėje ir po jos su vienu treneriu apsitarėme, jog aš ir Antanas Vilčinskas važiuojame į Šiaurės Karoliną.

Mes žinojome, jog reikia papildomai tobulinti anglų, matematikos žinias, nes ten reikėjo išlaikyti testus. Vien matematikos gali užtekti, kad galėtum įstoti į universitetą, tad buvo ruoštasi. Metais anksčiau į JAV išvažiavo mūsų komandos draugas Aidietis (Giedrius Aidietis – aut. past.).“

Kaip studijos Šiaurės Karolinoje pakeitė G. Vileitos asmenybę ir pasaulėžiūrą?

„Gal išmokau lengviau bendrauti. Pati asmenybė nelabai keičiasi. Šeima tau viską suformuoja, vėliau susirandi draugų, su kuriais galbūt kitaip bendrauji, bet man atrodo, kad aš per daug nepasikeičiau.“

Vyšnaitė ant torto – etapas „Šiauliuose“

Nors viešai prieinamoje informacijoje nurodoma, kad pirmasis G. Vileitos profesionalus klubas buvo Klaipėdos „Neptūnas“, pašnekovas atskleidė kitą istoriją:

„Nedaug kas žino, bet aš prieš pradėdamas žaisti „Neptūne“, metus praleidau Uzbekistane, kur tapau šios šalies čempionu. Dar turiu sporto meistro vardą. Aš ten išvažiavau, nes ten buvo tėvo verslas. Nutariau jam padėti, nes irgi baigiau verslo vadybos bakalaurą. Galvojau, kad teks eiti ta linkme, bet įvyko įvairių dalykų, pradėjau žaisti krepšinį ir po metų grįžau į Lietuvą.“

G. Vileita profesionaliai krepšinį žaidė 1999–2012 m. Per šį laikotarpį jis gynė net 9 skirtingų LKL klubų spalvas. Kuri ekipa jam sukelia šilčiausius jausmus?

„Labai daug skirtingų sezonų, bet turbūt ta vyšnaitė ant torto buvo „Šiauliai“. Buvo labai gera komanda, su kuria laimėjome 3 vietą LKL. Gal norėjosi daugiau, nes buvo suburta tikrai labai stipri komanda. Ir pačiam neblogai sekėsi. O užbaigiau karjerą būtent šitoje MRU salėje su „Perlu“, – į praeitį mintimis trumpam sugrįžo 2011 m. NKL čempionas.

2008–2009 m. „Šiauliuose“ G. Vileita žaidė kartu su Mindaugu ir Sauliumi Kuzminskais, Virginijumi Praškevičiumi, Andriumi Šležu, Gintaru Kadžiuliu. Komandą, kaip ir dabar, treniravo Europos čempionas Antanas Sireika.

Šeima – pagrindinis dalykas gyvenime

G. Vileita per savo karjerą turėjo tokią didelę trenerių įvairovę, kuria kartais net keli krepšininkai kartu sudėjus negali pasigirti. SKM treneris išskyrė vieną specialistą, kuris jam į atmintį įsirėžęs iki pat šių laikų.

„Iš visų trenerių pasisėmiau nemažai, bet labiausiai man patiko buvęs Izraelio rinktinės trenerio Arik Šivek filosofija ir tai, kaip viskas pas jį vyko. Man teko garbė pas jį treniruotis Olandijoje, kai žaidžiau už Amsterdamo komandą, kur taip pat tapome čempionais, turėjome neblogą sezoną „FIBA Europe“ turnyre. Galbūt stebėti A. Šivek darbą buvo įdomu ir dėl to, nes man jau pačiam buvo 30 metų.“

Ar 2012 m. karjerą baigęs G. Vileita iš karto buvo tvirtai apsisprendęs dėl savo trenerio karjeros?

„Jaučiau, kad esu sukaupęs pakankamai  žinių, kurias galėčiau ir norėčiau perduoti. Lietuvoje labai sunku prasimušti. Bet aš pagalvojau, kad reikia pradėti nuo vaikų. Ir su vaikais dirbti yra žiauriai faina.“

G. Vileita šiuo metu treniruoja trylikamečių ekipą „SKM-II“, kuri dalyvauja Lietuvos moksleivių krepšinio lygos („LIDL–MKL“) batalijose.

„Maloniausia dirbant su jaunais krepšininkais tai, kad gali juos mokyti. Kaip sakoma, gali lenkti jauną medį, gali viską formuoti, o didesnį jau gali tik apgenėti arba nukirsti. Sunkiausia, kad viskas užima labai daug laiko. Su mažesniais krepšininkais – dar daugiau laiko. Tu turi turėti daug kantrybės, kad sulauktum ir pamatytum rezultatą. Įgūdis ateina su laiku, tad tu turi dirbti. Turi matyti viziją ir kaip tu iki jos ateini.“

Kuo dar be krepšinio gyvena SKM treneris?

„Šeima yra pagrindinis dalykas. Todėl man ir patinka krepšinis, nes komanda irgi yra kaip šeima. Kol tu žaidi, su komandos draugais yra tas ryšys. Šeima mano gyvenime yra Nr. 1. Man malonu ne tik gauti, bet ir duoti“, – apie gyvenimo vertybes kalba G. Vileita. 

„Krepšinis yra kova, kurioje gali save išreikšti. Galbūt to, ko negali gyvenime, gali aikštėje – pakovoti dėl pergalės, išmokti nepralaimėti, o jeigu pralaimi, tai tik atiduodamas visas jėgas. Po to turi su tuo susitaikyti ir eiti tolyn. Tai yra vertybės, kurios gyvenime labai praverčia.“

Daugiau G. Vileitos minčių – SKM.LT reportaže.

Naujienų sąrašas