Skambinkite: 8 679 24 419
Rašykite: info@skm.lt

Nidos kopos, krepšinio titulai ir „G“ jungtinės pajėgos

2013 01 03 Ieva Dirmaitė, SKM.lt
Treneris G. Razutis dar vaikystėje pasirinko krepšinį ir ištikimai ėjo koja kojon su oranžinio kamuolio žaidimu.
Nuotr. autorius: R. Dačkaus

Punktualus, santūriai besišypsantis, spinduliuojantis ramybe – toks dažniausiai į Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) būstinę įžengia šį sezoną prie SKM trenerių štabo prisijungęs krepšinio veteranas Gintaras Razutis.

Trenerio karjerą puošia išties daug solidžių pergalių ir apdovanojimų, per kelis dešimtmečius sukaupta neįkainojama darbo patirtis, o ir gyvenime nestinga gražių spalvų ir pasiekimų. Tad tęsiame rubriką „Trenerio portretas“ ir Naujuosius Metus pradedame 10 įdomiausių ir svarbiausių faktų iš SKM trenerio G. Razučio gyvenimo!

1. Žemaitis. Labai paini istorija apie trenerio gimtinę. Tai visgi Nida ar Gargždai? „Iš tikrųjų gimiau Gargžduose, bet po 9 mėnesių tėvai išsivežė į Nidą. Visuomet rašydavau, kad Nida, bet pirmoji gimtinė visgi buvo Gargždai. Tai tiesa tokia, kad esu gimęs Gargžduose, bet užaugęs Nidoje“,- padeda išspręsti šį painų rebusą G. Razutis.

[foto_2]
Dukra Gabija matuojasi tėčio sportbačius.
Nuotr. iš asm. archyvo

 

Sakoma, žemaičiai, jei siekia tikslo, pasižymi kantrybe ir užsispyrimu gyvenime. SKM treneris neneigia, kad žemaitiško užsispyrimo ir jis turi: „Manau, esu tą užsispyrimą paveldėjęs iš tėvų, iš žemaičių... Ir gerąja, ir blogąja prasme, nes kartais būna, kad užsispyri visai nereikalingai ir pats nukenti, bet būna, kad ilgai kenti, dirbi ir pasieki gerą rezultatą“.

Vienas linksmiausių epizodų, pasak trenerio, susijęs irgi su žemaičiais ir, žinoma, jaunėle G. Razučio dukra Greta. „Būdavo, kai mažąją migdydavome, vis miegok, miegok, o ji pakelia nuo pagalvės galvą ir sako mums su žmona: „Taigi žinai, kad aš žemaitė – jeigu nenoriu miegot, tai ir nemigdykit““,- epizodą prisiminęs, nusišypso Gretos tėtis.

2. 16-oji Respublika. G. Razutis savo jaunystę, iki pat 17 metų, praleido Nidoje ir šiandien pritaria, kad šis miestas buvo kitoks, palyginti su likusia Lietuva. „Daug kuo išsiskiria Nida. Tačiau kai mes buvome vaikai, prisimenu, vadindavome Nidą šešioliktąja Respublika, nes tuo metu buvusiai Sovietų Sąjungai priklausė penkiolika respublikų. Tas pavadinimas kilo dėl to, kad buvome tarsi atskirti nuo žemės, reikėdavo juk su keltu keltis, kad čia patektum. Iš vienos pusės Rusija, iš kitos – Lietuva“,- neįprasto pavadinimo atsiradimo kilmę pasakoja treneris. 

Pasak G. Razučio, visko pasitaikydavo – mat dingdavo ir elektra, tad vaikystėje Neringos kraštas atrodė tarsi atsiskyręs nuo šalies. „Bet vasarą būdavo labai linksma – privažiuodavo daug draugų, dažnai susipažindavome ir su naujais, ypač sportininkais. O žiemą būdavo štilis, žmonių nedaug, tai tada jau daugiau tarpusavyje bendraudavome. Dažnai eidavome slidinėti ar ant kopų pasivaikščioti. Tiesa, nemažai laiko skirdavau ir sportui“,- jaunystės dienas gimtinėje prisimena SKM treneris.

3. Pradžia. Meile krepšiniu, treneris sako, užsikrėtęs nuo tėčio, kuris tuo metu, kai Gintaras tebuvo dar vaikas, ėmėsi treniruoti vaikus ir mokyti juos krepšinio, kadangi sporto centro Nida tuo metu dar neturėjo.

„Manau, tai buvo ir meilė krepšiniui, ir kartu atėjo iš šeimos, ir mano abu vaikai užaugo krepšinio aikštelėje. Mano tėtis daug teisėjaudavo rungtynėse, daug dėmesio buvo sutelkta į tą krepšinį. Kartu su broliu visada eidavome į aikštelę, treniravomės pas savo tėtį, per kūno kultūros pamokas visada tik krepšinį žaisdavome. Taip ir įsimylėjome į tą krepšinį ir iki šių dienų tai tęsiasi“,-sako net du savo dešimtmečius krepšiniui pašventęs treneris.

Būdamas paskutinio kurso studentas Lietuvos pedagoginiame (dabar edukologijos – red. past.) universitete, G. Razutis gavo pasiūlymą išbandyti jėgas treniruojant vaikus. Pasvarstęs nusprendė sutikti su pasiūlymu ir taip Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje pradėjo savo krepšinio trenerio karjerą.

4. Europos čempionas. SKM trenerio G. Razučio, kaip krepšinio trenerio, karjerą papuošė ne vieno čempionato nugalėtojo titulas. Treneris dusyk yra tapęs Europos jaunimo krepšinio lygos (EYBL) vicečempionu (2006 m. ir 2007 m.), ir dusyk su komanda pasipuošė aukso medaliais (2011 m. ir 2012 m.).

„Lietuvoje vis tiek, bent jau man, yra smagiau pelnyti nugalėtojo titulą. Žinai, kad esi savo šalies čempionas ir tai iš tikrųjų yra smagiausia, ką tu galėjai padaryti, ko tu siekei, kiek pastangų pagaliau įdėjai“,- prisipažįsta 2009 m. Lietuvos jaunimo krepšinio čempionų treneris.

  [foto_4]
Treneris 2012 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinės vyriausiuoju treneriu.
Nuotr. iš asm. archyvo

Anot trenerio, jei yra du čempionatai, tuomet jau reikia pasirinkti vieną jų, kuris atrodo svarbesnis. „Į Lietuvos čempionatą tuo metu vaikai jau keliavo su čempionų medaliais ir jų motyvacija buvo kritusi ir mes tada labai skaudžiai nukentėjome – likome tik treti. Tai buvo bene geriausia pamoka“,- prisimena G. Razutis epizodą iš savo auklėtinių žaidimo.

G. Razutis taipogi šią vasarą priėmė ir kitą svarbų iššūkį savo gyvenime – stojo už Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinės vairo į vyriausiojo trenerio pareigas. Rinktinė 2012 metų Europos čempionate liko vienuolikta.

5. Burės. Paklausite, kasgi gali sieti krepšinį ir buriavimą? Atsakymas paprastas – Gintaras Razutis! Štai ir nežinotas faktas apie krepšinio specialistą – Gintaras gali didžiuotis ir beveik profesionalaus buriuotojo vardu.

„Be krepšinio, vasaromis dar buvau buriuotojas. Tuo metu jau buvau kandidatas į sporto meistrus. Tapau ir Lietuvos čempionu, ir daugkartiniu vicečempionu,- jaunystės pasiekimais dalinasi SKM treneris. – Ilgalaikis mano varžovas buvo Raimondas Šiugždinis, šiuo metu jis yra jachtos „Ambersail“ kapitonas. Visos vasaros praleistos „ant vandens“. Turėjome dvivietę jachtą, tai aš buvau jūreivis.“

Krepšinio treneriui nesvetimas tarp buriuotojų paplitęs palinkėjimas „Vėjo! Vėjo! Vėjo!“, taipogi, linksmai nusiteikęs sako treneris, ne kartą tradiciškai, laimėjus čempionatą, yra tekę šokti į vandenį.

„Netinkamo vėjo nėra. Blogiausia, kai jo išvis nėra“,- buriuotojo patirtimi dalinasi G. Razutis.

[foto_3]
G“ketvertukas: Gintaras, Gražina, Gabija ir Greta.
Nuotr. iš asm. archyvo 


 

6. „G“ suvienytosios pajėgos. Trenerio sugrįžtant namo laukia moterų desantas – žmona Gražina, abiturientė dukra Gabija ir jaunėlė Greta. „Taip jau įdomiai mūsų šeimoje susiklostė, kad visų šeimos narių vardai prasideda „G“ raide“,- apie įdomią šeimos tradiciją atvirauja Gintaras. 

Pasak SKM šešiolikmečių komandos stratego, mergaites auginti yra paprasčiau, nes jas daugiau augina mamos. Kadangi dėl darbo G. Razučiui tekdavo daug laiko praleisti stovyklose, treniruotėse, rungtynėse, tai, anot trenerio, net nepamatai, kaip tie vaikai užauga.

„Kol mažos dukros buvo, tai su visa šeima beveik daugiausiai laiko praleisdavome krepšinio aikštelėje. Dabar vyresnioji nelabai domisi krepšiniu, o jaunesnioji mėgėjiškai domisi juo, šiek tiek pažaidžia daugiau dėl savęs“,- sako Gabijos ir Gretos tėtis.

7. Cepelinai. Kaip tikras lietuvis, buvęs Lietuvos jaunučių rinktinės vyriausiasis treneris mėgsta lietuvišką virtuvę ir … didžkukulius, liaudiškai dar cepelinais vadinamus. Labiausiai Gintaras džiaugiasi tada, kai žmona Gražina palepina jį savo gamintais didžkukuliais. Ne veltui, ko gero, liaudies išmintis byloja, kad meilė į vyro širdį veda per skrandį. 

SKM treneris turi ir asmeninį cepelinų suvalgymo rekordą! „Klaipėdoje buvo tokia „Būrų užeiga“ ir vieną kartą drauge su buvusiais bendraklasiais nuvažiavome ten pavalgyti. Visi patiekalai ten būdavo vien iš bulvių, susimoki rublį su puse ir valgyk kiek nori. Tai vienu kartu įveikiau 12 cepelinų. Lenktyniavome su draugais ir, aišku, baigėsi cepelinai“,- šypsosi krepšinio specialistas, dabar vienu ypu, sako, galįs įveikti jau tik kokius keturis žmonos gamintus cepelinus. 
 
8. Žūklė. Augęs ramioje, maestro Vytauto Kernagio apdainuotoje Nidoje, treneris įsitaisė dar vieną pomėgį, susijusį su vandeniu – nuo darbų atsikvėpdavo žūklaudamas.

„Daugiausiai žvejodavau, kol gyvenau Nidoje. Vėliau, atvykus į Vilnių, sudėtinga būdavo atrasti tam laisvo laiko, tačiau šią vasarą Molėtuose pagavau tris lydekas, gal apie du kilogramus viena svėrė. Nidoje lydekų nelabai sužvejosi, bet kadangi pas mus ten kitos žuvys kibdavo, tai per sykį esu pagavęs 12 sterkų. Tai čiut namo parnešiau“,- įspūdingiausiu savo vandenų laimikiu didžiuojasi Gintaras.

Treneris pasakoja, ko tik nebuvo sužvejojęs – ir kitą, kažkieno paliktą meškerę, ir žuvėdrą, paskutinį kartą - antį, kuri čiupo už blizgės, bet, laimei, pasak stratego, antis šiame susidūrime su meškere nenukentėjo.

9. Titulas. Krepšinio veteranas G. Razutis turi ir šalyje pripažintą ir vertinamą titulą – jis turi Lietuvos Respublikos nusipelniusiojo trenerio ženkliuką bei tai patvirtinantį raštą.

„Šį apdovanojimą, titulą gali iškovoti ir pats treneris su komanda, tačiau čia yra orientuojamasi į pasiekimus Europos čempionate ar Olimpinėse žaidynėse. Maniškis yra gautas už darbą su vaikais, tai yra būtent mano buvęs auklėtinis Antanas Kavaliauskas, dabar žaidžiantis „VEF‘e (Rygos krepšinio klubas, treniruojamas Ramūno Būtauto – red. past.), yra tapęs pasaulio čempionu“,- titulo skyrimo procesą paaiškina G. Razutis.

  [foto_5]
Lietuvos penkiolikmečių rinktinė (2011 m.) su treneriu G. Razučiu triumfavo Ryženkovo turnyre 2011 m.
Nuotr. iš asm. archyvo

10. Fauna. Razučių namuose šiuo metu daug gyventojų – po vienu stogu dar glaudžiasi Jorkšyro terjerė Gutė, Maltos bišonė Barbė, vėžlys Jokūbas, dekoratyvinė pelytė, kurią viena iš trenerio dukrų priglaudė, kuomet pilkakailę paliko jos šeimininkai.

Ne per seniausiai nedideliame baseinėlyje prie namų ramiai sau žiopčiojo karpiai, tačiau čia pamažu pasidarbavo nekviestos viešnios – netikėtiems pietums užklydusios benamės katės. „Dar turėjome du paukščiukus – zebrinius amadinus, tačiau vienam iš jų mirus, ir kitas netrukus mirė. Tai po šito įvykio nusprendėme, kad paukščiukų daugiau nebelaikysime“,- tvirtina SKM treneris.

Naujienų sąrašas