SKM treneriui Ž. Grušui – išminties perlai iš Eurolygos grandų

2018 09 17 Kamilė Vinnikaitė/SKM.LT
Žilvinas Grušas – prestižinių Europos sporto kursų alumni narys
Nuotr. autorius: Elvis Žaldaris/SKM.LT

Praėjusi vasara buvo ypatinga Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) treneriui Žilvinui Grušui. Specialistas įgijo FIBA Europe Coaching Certificate (FECC) krepšinio trenerio sertifikatą. Apie prestižinius kursus, akistatą su Pablo Laso, Pedro Martinezu, sukauptą patirtį ir išmoktas subtilybes treneris sutiko papasakoti SKM skaitytojams.

PUIKIOS SĄLYGOS TOBULĖTI

– Treneri, FECC sertifikatas neabejotinai yra didelis pasiekimas jums, kadangi tai yra prestižiniai kursai Europos sporto šakose. Papasakokite, kaip ten patekote ir kokiu principu vyksta mokymai?

– Patekau atrankos būdu. Kiekviena federacija siunčia po keletą žmonių. Aš užpildžiau anketą ir mane išrinko.  Periodiškai atvažiuoji į mokymų vietą, kur kaskart vyksta vis kitos amžiaus grupės Europos čempionatas – U16, U18 ir, galiausiai, U20. Čempionato metu vyksta paskaitos, praktiniai užsiėmimai. Pirmoje dienos pusėje, kol nėra čempionato varžybų vyksta teorinės paskaitos, praktiniai užsiėmimai, įvairūs pokalbiai ir panašiai. Stebi rungtynes ir kartais turi tam tikras užduotis. Tokia ir būna dienotvarkė. Nuo 09:00 val. ryto iki 23:00 val. viskas sudėliota. Atsibundi viešbutyje, kadangi ten ir būna paskaitos įvairiose konferencijų salėse, pavalgai, važiuoji į praktinę paskaitą, grįžti atgal – vėl pavalgai, tada važiuoji į salę žiūrėti varžybų. Nuolat vyksta judesys, viskas suplanuota, sudėliota, kad galėtum mokytis ir tobulėti.

– Vaikai mokosi krepšinio technikos, paslapčių iš trenerio, jums turbūt irgi teko mokytis iš žymiausių krepšinio atstovų. Su kokiais krepšinio strategais jums teko bendradarbiauti ir kokios patirties iš jų pasisėmėte?

– Turėjau daug trenerių. Labai įdomu yra tai, kad kai kurie treneriai, kurie mane treniravo, tapo mano kolegomis. Pavyzdžiui, Algirdas Milonas, Egidijus Ženevičius. Man teko pas juos sportuoti. Iš žymesnių trenerių buvo Vytenis Andriūnas, bet jis buvo labiau žymus krepšininkas negu treneris. Mokymų metu teko dirbti su mentoriais Pablo Laso (Madrido „Real“ treneris), šiais metais buvo Pedro Martinezas (Vitorijos „Baskonia“) taip pat ir Svetislavas Pesičius, kuris yra vienas iš šių kursų organizatorių, inspiratorius. Visi jie pasidalino įvairia patirtimi. Buvo netgi ir fizinio parengimo treneris iš JAV. Pasidalino ne tik fiziniais, bet ir psichologiniais aspektais. Turėjom „mental couching“ (liet. psichologinis instruktavimas), kuriame mokėmės kaip bendrauti, kaip rasti ryšį, kaip spręsti konfliktus, kokie žmonės būna, kaip suprasti juos. Su vaikais, galbūt, ne visada viską gali pritaikyti, bet tai – labai naudinga patirtis. Lietuvos sporte to iš tikrųjų labai trūksta.

– Kaip stengsitės panaudoti savo sukauptą patirtį treniruotėse, varžybose?

– Stengsiuosi atrasti ir spręsti mano treniruojamųjų tam tikro amžiaus vaikų problemas, pabandysiu pasinaudoti būtent mokymų metu įgyta patirtimi ir pasidalinti su jais.

– Ar galima teigti, kad Lietuvos pradedantieji krepšininkai (darželinukai, pradinukai) yra pajėgus dirbti pagal žymiausių užsienio trenerių, profesionalų siūlomas rekomendacijas?

– Be abejo. Jie yra ne tik pajėgūs, bet kai kuriais atžvilgiais netgi lenkia tokio paties amžiaus vaikus, esančius užsienyje. Jie jau dabar dirba labai gerai ir tai matome pagal įvairius rezultatus, įvairių klubų, tarpusavio krepšinio mokyklų, organizacijų rungtynes. Akivaizdu, kad Lietuvoje darbas šiuo metu yra dirbamas tikrai gerai. Jie teisingai ir gerai sportuoja.

grusas 1

Žilvinas Grušas (dešinėje) su FECC komanda

ATSKLEIDĖ SKIRTUMUS

– Kadangi mokymai truko ne vienerius metus, jums teko lankytis ir stažuotis trijose šalyse bei stebėti ten vykstančias varžybas. Kuriose šalyse lankėtės, kurią metų rinktinę stebėjote ir kaip išsirinkdavote, kurias komandų varžybas stebėti?

– Iš pradžių lankiausi Kaune, kuriame vyko U16 (1999 m. gimusių vaikų) čempionatas, tada turėjome skristi į Turkiją, bet dėl joje vykstančių nesklandumų U18 (1999 m. gimusių vaikų) čempionatas buvo perkeltas į Slovakiją, Bratislavą, o šią vasarą važiavome į Vokietiją, Chemnitzą stebėti U20 (1999 m. gimusių vaikų) varžybas. Jos vykdavo dviejose salėse. Pagrindinėje žaisdavo šeimininkai ir kitos stiprios komandos, o kitoje žaisdavo turnyro silpnesnės komandos. Po pirmo etapo pagrindinėje salėje vykdavo atkrintamosios, pusfinaliai, finalai, o kitoje salėje komandos žaisdavo dėl likusių vietų. Mes visada būdavom pagrindinėje salėje, kadangi negali būti abejose salėse vienu metu (juokiasi). Žinoma, galėjai važiuoti, jeigu tau aktualu, bet dažniausiai būdavome vienoje, pagrindinėje salėje, tai mačiau daug svarbių rungtynių.

– Kokius didžiausius ir ryškiausius skirtumus galima pastebėti Lietuvos ir užsienio krepšinyje?

– Geras klausimas. Dažniausiai lietuviai krepšininkai priima geresnius sprendimus aikštelėje, taktiškai labiau išprusę. Ir individuali, ir komandinė taktika yra šiek tiek aukštesniam lygyje, bet trūksta kitų aspektų. Fizinio rengimo kartais ne visai užtenka. Dėl ūgio skirtumo, žinoma, būna sunku žaisti su prancūzais, serbais, kadangi tai aukštos komandos.

– Kadangi sertifikatas jau jūsų rankose ir galite apibendrinti ten įgytą naudingą patirtį, kodėl rekomenduotumėte tokiuose mokymuose sudalyvauti kiekvienam treneriui?

– Vertinu labai gerai, labai džiaugiuosi, kad man pavyko juos baigti, nes buvo egzaminai – praktiniai, teoriniai, raštu. Negaliu pasakyti, kad visur pavyko viską puikiai išmokti, dažnai tenka ir pasikartoti. Rekomenduočiau visiems, nes kai kurie aspektai, kurie nėra paliečiami mūsų mokymo įstaigose, trenerių mokymuose, universitete, yra paliečiami šiuose mokymuose. Profesionalūs treneriai, taip pat ir kitų sričių profesionalai, ne tik krepšinio atstovai, pasidalina savo patirtimi, požiūriu, kaip jie viską mato ir kaip siūlo elgtis. Manau, kad visą tai galima puikiai pritaikyti. Labai rekomenduoju, labai daug naudos, ypač daug pažinčių su kitų užsienio šalių treneriais, jų patirtimi, kadangi kalbiesi, daliniesi savo sukaupta patirtimi visų mokymo metu ir tai praverčia.

grusas 2

Buvęs Slovėnijos rinktinės treneris Janez Drvaric (viduryje) dalinasi savo patirtimi su Žilvinu Grušu (kairėje) ir kitais mokymų dalyviais

Naujienų sąrašas