U12 čempionai „SKM-I #TRVLM” JAV pamatė patį LeBroną Jamesą

Tomas Urbelionis ir jo treniruojama „SKM-I #TRVLM“ ekipa turėjo puikią galimybę ne tik pasisemti krepšinio žinių, bet ir pamatyti visiškai kitą pasaulį. Jaunieji sostinės krepšinio mokyklos (SKM) talentai keliavo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur pasitikrino savo žaidimo lygį su amerikiečiais, o negana to – tiek vaikai, tiek treneris pamatė daug įspūdingų vaizdų, kurie įsimins jiems visam gyvenimui.

Treneris T. Urbelionis papasakojo apie kelionę į JAV, pamatytus dalykus, krepšinio lygį, išmoktas pamokas ir kt.

– Kokiose žymiose vietose teko pabuvoti ir kuri labiausiai patiko? – SKM.LT paklausė T. Urbelionio.

– Buvome Los Andžele, apsižiūrėjome apylinkes, buvome nuvažiavę į Holivudą. Tuomet turėjome dviejų dienų turnyrą Los Andžele su vietinio rajono komandomis, ten pavyko iškovoti antrąją vietą. Po turnyro turėjome laisvą dieną, tai ėjome į atrakcionų parką, kur išbandėme amerikietiškais kalnelius ir kitokius atrakcionus. Po to buvome Fynikse, daliai komandos pavyko patekti į Fynikso „Suns“ areną. Po Fynikso pajudėjime link Didžiojo kanjono, kur turėjome ekskursiją, o galiausiai buvome Las Vegase, kur vyko didelis turnyras, kuriame rinkosi stipriausios JAV komandos.

SKM auklėtiniai apsilankė Las Vegase/T. Urbelionio nuotr.

– Kuo amerikietiškas gyvenimas skiriasi nuo lietuviškojo?

– Skiriasi daug kuo, bet labiausiai krito į akis dideli atstumai tarp objektų – praktiškai visada reikia naudotis automobiliu. Be to, labai skiriasi bendravimas – kalbos gyvumas, pats bendravimo stilius.

– Teko pamatyti LeBroną Jamesą, kokios pirmos mintys šovė į galvą matant jį? Ar jis toks titanas, kaip ir per televizorių?

– Taip, teko matyti LeBroną – jis tikrai įspūdingų fizinių duomenų žmogus, kurį buvo tikrai įdomu stebėti. Jam sklido visokeriopa pagarba, kadangi matosi, jo neeilinis talentas, neeilinis žmogus, turintis neeilinį kūną. Be to, taip pat teko stebėti jo sūnaus LeBrono jaunesniojo rungtynes.

L. Jamesas stebi savo sūnaus rungtynes/T. Urbelionio nuotr.

– Ar teko pakalbėti su LeBronu? Jei taip, apie ką?

– Pakalbėti neteko, kadangi apsauga neprisileido. Tokių, kurie nori pakalbėti, nusifotografuoti, paprašyti autografo – šimtai, gal net tūkstančiai. Žmonės net jį sekioja, tad apsauginiai nieko neprisileidžia, nebent būna geros nuotaikos, bet tądien nebuvo ta diena (juokiasi).

– Pačiam teko stebėti jaunųjų amerikiečių rungtynių, kuo skiriasi amerikiečių krepšinio suvokimas nuo lietuvių?

– Pats žaidimo suvokimas galbūt tiek daug ir nesiskiria, bet labai matosi, jog amerikiečių žaidėjai žymiai labiau pasitiki savimi, savo jėgomis, po vienos klaidos ar net kelių klaidų nenuleidžia rankų ir toliau žaidžia drąsiai. Pasitikėjimas savimi tikrai skiriasi nuo mūsiškio.

I. Razdaigora laukia keitimo/David Fautoux nuotr.

– Stebint rungtynes galima pamatyti derinius, individualius judesius. Ar pavyko pasisemti kažką, ką būtų galima pertrikti treniruotėse Lietuvoje?

– Pasimokyti galima iš kiekvienų rungtynių, o šios, kurias teko matyti, buvo ne išimtis. Ypač svarbu, jog buvo naujas žaidimo stilius, naujas ir labai aukštas žaidimo intensyvumas. Manau, mums tai buvo tikrai labai naudinga patirtis.

Po dar vieno susitikimo su varžovų ekipa/T. Urbelionio nuotr.

– Kiek patiems teko sužaisti rungtynių, kaip jose sekėsi, kokius skirtumus teko pamatyti tarp savo ir varžovų vaikų?

– Iš viso sužaidėme du turnyrus. Vieną Los Andžele, kitą Las Vegase, tad bendrai buvo sužaistos septynerios rungtynės. Didžiausi skirtumai, kurie matėsi – žaidėjų fizinės savybės, kur mes tikrai atsiliekame. Taip pat žaidimas vienas prieš vieną, kur irgi šiek tiek atsiliekame. Lietuviška krepšinio mokykla garsėja tuo žaidėjų gudrumu, žaidimo skaitymu, tad šiais aspektais buvome kiek pranašesni.

– Ar vaikai buvo patenkinti šia kelione? Ar buvo jie išsiilgę tėvų, kadangi kilometrų skirtumas nuo namų pakankamai didelis.

– Čia gal vaikų reikėtų klausti, bet kiek pačiam teko vaikų klausti – visiems buvo kažkas tokio, nerealu. Kaip kalbėjome su vaikais – kad ten, kur buvome, ką matėme, reikės laiko viską suvirškinti, nes kelionės intensyvumas buvo labai didelis. Visada kažkur važiuojame, visada žaidžiame, keliaujame, vėl žaidžiame.

– Ar sunku buvo prižiūrėti savo auklėtinius? Ar visi noriai klausė jūsų?

– Dėl drausmės – nebuvo jokių problemų. Netgi kelionės gale padėkojau vaikams, kad toks geras elgesys yra geriausia padėka mums. Norisi ir kažką toliau gero kurti bei organizuoti, jei visos kelionės metu bus toks geras elgesys.

Smagiai laiką leidžiantys treneriai ir vaikai/T. Urbelionio nuotr.

– Kaip apskritai vertinate kelione tiek iš savo, tiek iš vaikų perspektyvos?

– Kelionė buvo visokeriopai sėkminga, labai daug pamatėme, turėjome labai daug geros patirties krepšinio aikštelėje, turėjome smagaus laiko laisvalaikiu, todėl iš mano pusės viskas buvo labai sėkminga išvyka.

SKM auklėtiniai pramogauja/T. Urbelionio nuotr.

„SKM Vilkai“ dėkoja The Travel team organizacijai ir jos įkūrėjui David Fouthoux už galimybes jauniesiems krepšininkams pamatyti pasaulį ir parungtyniauti su kitų šalių krepšininkais.

Naujienų sąrašas