Skambinkite: 8 679 24 419
Rašykite: info@skm.lt

„Žalia šviesa gyvenimui“: kaip fizinė veikla gali prisidėti prie emocinės sveikatos?

2021 10 08
SKM ir „Jaunimo linija“ ragina rūpintis savo emocine sveikata
Nuotr. autorius: SKM

 

Didžioji dauguma jaunų žmonių Lietuvoje patiria emocinius sunkumus, tačiau nenori apie juos kalbėti su artimaisiais. Spalio 10-ąją, Pasaulinę psichinės sveikatos dieną, nevyriausybinė organizacija „Jaunimo linija“ skelbia akciją „Žalia šviesa gyvenimui“ ir kviečia rūpintis savo bei šalia esančių emocine sveikata.

Prie šios socialinės akcijos jungiasi ir Sostinės krepšinio mokykla (SKM).

SKM komunikacijos vadovė Augustė Urmanavičiūtė teigia, kad aktyvinė fizinė veikla padeda pažinti save, atrasti savo pomėgius ir bendruomenę, kurioje jaučiamės geriausiai.

„SKM tikslas yra ne tik ugdyti būsimas krepšinio žvaigždes, bet ir suburti smagią, vieningą bendruomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi lyg namuose. Mokyklos treneriai šiandien vaikams tapę draugais, patarėjais, herojais, o krepšinio aikštelė – vieta, kurioje kiekvienas gali išlieti susikaupusį nerimą, pyktį ir pasikrauti geros energijos. Jungdamiesi prie socialinės akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ norime paskatinti vaikus – kalbėkimės, girdėkime ir jauskime vieni kitus, o tada išprakaituokime nerimą aikštelėje. Taip subursime ne tik stiprią, bet ir vieningą bendruomenę, kurioje kiekvienas yra svarbus. Juk ne veltui sakoma: komunikacija – tai raktas, o sportas – gera savijauta ir nuotaika.“

„Jaunimo linijos“ mokytojas, vienas iš SKM įkūrėjų Andrius Jančiauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje emocinė sveikata vis dar nesulaukia pakankamo dėmesio.

„Vis dar daugiau orientuojamės į fizinę sveikatą ir daugiau atjautos sulauks tas, kuris vaikščios su gipsu nei tas, kuris bus labai liūdnas, užsidaręs, emociškai nepasiekiamas. Žvelgiant iš krepšinio mokyklos perspektyvos, būtų galima galvoti, kad tai įstaiga, kuri tiesiog rūpinasi fiziniu lavinimu. Bet tokiu atveju mes praleisime daug emocinių dalykų, – kalba A. Jančiauskas. – Visų pirma, mūsų krepšinio mokykloje daugelis žmonių atranda savo gentainius ir jaučiasi bendruomenės dalimi. Yra ne maža dalis vaikų, kuriems galbūt sunkiau sekasi mokykloje, bet jie geriau jaučiasi fizinėje veikloje. Čia jie gauna priminimą ir patvirtinimą, kad yra šaunūs ir mylimi.

Kalbėdamas apie emocinę sveikatą, A. Jančiauskas atskleidžia, kaip ją gali padėti gerinti fizinė veikla.

„Fizinis krūvis emocinei sistemai padeda „nusiimti“ perteklinį triukšmą. Rungtynės ir įtemptos kovos padeda grūdinti charakterį. Žmonės, atlaikę aukštesnę įtampą, kokia ir būna rungtynių metu, vėliau daugelyje kitų situacijų jaučiasi saugiau. Planuojant savo dienotvarkę, treniruočių, stovyklų, išvykų tvarkaraštį, atsiranda vaiko autonomiškumas, vystosi jo savarankiškumas Jis yra motyvuotas į treniruotę atvykti laiku, pasirūpinti reikiamu inventoriumi.“

„Jaunimo linijoje“ mokytoju dirbantis psichologas, kalbėdamas apie emocinę sveikatą, išskyrė 3 pagrindinius dalykus: „Bazinė emocinė sveikata susideda iš kokybiškų santykių, prasmingos veiklos ir gebėjimo sau ir kitiems atleisti klaidas. Esant chroniškoms problemoms, labai svarbu nebijoti ieškoti pagalbos ir ją gauti. Mes negyvename pasaulyje vieni ir neturime visų savo problemų spręsti vieni.“

Pavasarį „Jaunimo linijos“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 83 proc. jaunų žmonių patiria emocinius sunkumus: 68 proc. jaučia nerimą, 58 proc. būna nepatenkinti savimi, 49 proc. apklaustųjų jaučiasi liūdnai. Didelė dalis iš tų, kurie patiria sunkumus, nenori apie juos kalbėti – taip teigė net 67 proc. emocinius sunkumus patiriančių jaunuolių. Dažniausiai jauni žmonės nesidalina sunkumais, nes nenori „užkrauti savo problemų kitiems” (50 proc.) ir netiki, kad jie kam nors nuoširdžiai rūpi (40 proc. ).

„Kiekvieną dieną į mus kreipiasi virš 100 žmonių, o per metus – virš 50 tūkst. Iš pokalbių matome, kad jauni žmonės jaučia daug nerimo ir nežinomybės. „Jaunimo linijos“ savanoriai budi visą parą kiekvieną dieną, kad padėtų sunkių jausmų apimtiems žmonėms. O ką vardan jaunų žonių emocinės sveikatos galime padaryti kiekvienas mūsų? Pirmiausia – nebūkime abejingi žmonėms, kurie šalia. Juk kartais reikia tiek nedaug - prieiti, pakalbinti ir paklausti “kaip tu jautiesi”, parodyti, kad žmogus tau rūpi. Antra, kasdien skirkime dėmesio savo emocinei sveikatai ir, prireikus, drąsiai kreipkimės pagalbos“, – teigia akciją organizuojančios „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė-Kutkevičienė.

Pasak jos, akcija „Žalia šviesa gyvenimui“ norisi priminti, kad psichinės sveikatos ir savižudybių stigmą galime įveikti tik visi kartu – rūpindamiesi savimi ir vieni kitais.

Žalia šviesa reiškia viltį, gyvybę, todėl būtent žaliai akcijos metu spalio 8-10 dienomis bus apšviesti Vilniaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno tiltai, Kauno rotušė, Klaipėdos rotušė, Šiaulių Prisikėlimo aikštė, Panevėžio savivaldybės pastatas ir šalia esantys fontanai, Alytaus miesto teatro, kultūros centro ir savivaldybės pastatai, Utenos J. Basanavičiaus tiltas ir kolegijos pastatas, Utenio aikštė, Skuodo rajono Kultūros centro, atviro jaunimo centro bei Skuodo rajono Mosėdžio seniūnijos langai ir miestelio tiltas, Klaipėdoje bedrovės „Grigeo“ kaminas.

 

 

Naujienų sąrašas