Bendravimo menas

2013 02 28 Rūtenis Paulauskas

Nuotr. autorius: Karolis Kavolėlis

Sveiki, SKM bendruomenės nariai!

Taip greitai prašvilpė vasaris, jog vos spėji sužiūrėti, kiek jis atnešė gražių pergalių ir kiek teko patirti „negražių“ pralaimėjimų, o jau ir pavasaris čia pat...

Ūkininkai sako, kad viščiukus skaičiuoja rudenį, o krepšininkai tai daro pavasarį – kai sulaukia Moksleivių krepšinio lygos (MKL), Europos jaunimo krepšinio lygos (EYBL), Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) vidaus ir visų kitų turnyrų bei čempionatų pabaigtuvių. Net neabejojame, kad tie viščiukai bus žymiai didesni ir gausesni nei pernai.

Mačiau daugybę rungtynių, kuriose žaidžia SKM auklėtiniai, ir galiu teigti, kad esame nemažai ko išmokę: vaikai patobulinę krepšinio įgūdžius, sustiprėję fiziškai, paaugę. Tačiau labai lengva pastebėti, kad daug geriau sekasi toms komandoms, kur treneriai turi tokią subtilią savybę - mokėjimą bendrauti.

Bendravimo menas trenerio darbe yra toks pat svarbus kaip ir technikos ar taktikos mokymas. Bendraujant perduodame tai, apie ką galvojame ir ką jaučiame, kokius matome kitus ir ką galvojame apie save, mokome ir mokomės, padedame kitiems ir sau. Teigiama, kad bendravimas yra vertybė, kurią žmonės laiko viena svarbiausių savo gyvenime.

Trenerio ir vaikų santykiai pratybose prasideda pačiais papraščiausiais psichiniais kontaktais, o baigiasi labai sudėtingais ryšiais – pagarba, pasitikėjimu, lojalumu, pasiaukojimu ir kt.

Glaudžiai bendraudamas su auklėtiniais, treneris ne tik gali siekti krepšinio supratimo, gerų tarpusavio santykių, bet ir pasitikrina save, ar pateisina auklėtinių ir tėvų lūkesčius. Tik bendravimas formuoja tokius vertingus bruožus kaip pareigingumas ir atsakingumas. O tai komandos kūrimo pagrindas!

Yra sakoma, kad sąveika „treneris – ugdytinis“ yra lemiama. Nėra sąveikos – nėra ir rezultato. Kai treneris pastebi ir supranta žaidėjo poelgius, tinkamai į juos reaguoja, o mokinys atsako pastangomis ir rezultatais, galime sakyti, kad visi tampa aktyvūs sąveikos nariai.

Vaikai dažniausiai būna labai nuoširdūs ir objektyvūs bendraudami, todėl jei formuojasi prasti santykiai komandoje dažniausiai atsakomybė tenka treneriui. Bendravimas padeda sukurti emocinį toną komandoje, kai daroma vienokia ar kitokia įtaka: trenerio – vaikams, tėvų – treneriams, vaikų – tėvams ir t.t. Todėl siekti tikslo krepšinyje nėra lengva, nes egzistuoja daugybė vidinių ir išorinių kliūčių, kurias reikia įveikti. Patirtis rodo, kad keliamus tikslus lengviau įveikti tik dirbant kartu, o ne lygiagrečiai – lyg ir tą patį, bet skirtingai. Bendravimas, gali padėti suvienyti idėjas.

Geras pavyzdys yra dabartinis Kauno „Žalgirio“ treneris Joanas Plaza, kuris 14 metų dirbo kalėjimuose. Spėju, kad tai nebuvo patys lengviausi ugdytiniai. „Aš moku išklausyti kitus žmones. Tai man reikalinga ir treniruojant krepšininkus“, - kalbėjo J. Plaza. Jo žaidimo filosofija atnešė perversmą komandos rengime: žaidimas tapo galingas, įdomus ir pergalingas. Sunku nepastebėti, kad visos šios sėkmės receptas yra krepšinio žinios ir bendravimo menas.

SKM savo tarpe turi trenerių, kuriems puikiai sekasi bendrauti. Paklausus, kur jie išmoko šio meno, dažniausiai sako, kad tai ne menas, o savaiminis įgūdis. Esame laimingi kartu su žaidėjais, turėdami tokius trenerius ir norime, kad visiems mūsų treneriams tai būtų vienas iš siekiamų dalykų, drauge su kitais krepšinio mokymo elementais.

Iki susitikimo krepšinio aikštelėse!

Naujienų sąrašas