AKTUALUS KOMENTARAS: Kas lemia vaiko apsisprendimą sportuoti?

Sportas užima svarbią vietą mūsų socialiniame gyvenime, todėl tai skatina mus būti fiziškai aktyvius. Jaunimas labai lengvai užsikrečia sporto manija ir tai rodo didėjantis jaunųjų sportininkų skaičius nacionalinėse ir tarptautinėse sporto arenose (Robert M. Malina).

Kodėl vaikai renkasi tam tikras sporto šakas? Vaikai ir paaugliai palyginti jauname amžiuje yra skatinami siekti aukščiausių tikslų, sistemingai mokytis tam tikrų sporto šakų. Tačiau nėra aišku, ar tai pačio vaiko pasirinkimas ar jo/jos tėvų, trenerių ar/ir sporto sistemos.

Specifinės ir gerai suplanuotos treniruotės, darbas jose, konkurencija ir atsigavimas užtikrina optimalią sportininko karjeros plėtrą. Viskas prasideda jau nuo pat pirmųjų treniruočių. Tikriausiai viskas skamba labai sudėtingai, todėl pateiksiu informacijos, kas svarbiausia jaunajam krepšininkui, kaip tai pasireiškia krepšinio treniruotėse ir kokį vaidmenį įgyja treneriai bei tėvai darželinuko gyvenime.

Pirmiausia trenerių tikslas, mokant šio amžiaus krepšininkus, yra išugdyti pagrindinius judėjimo įgūdžius. Šie įgūdžiai (bėgimas, koordinacija, vikrumas, greitumas) jau turėtų būti ugdomi jau prieš mokantis specialiųjų įgūdžių (kamuolio varymo, perdavimo, krepšinio žaidimo). Judamųjų gebėjimų ugdymas naudojant teigiamus ir smagius pratimus gali reikšmingai prisidėti prie būsimų sportininko pasiekimų.

Antra – sportininkai turi būti supažindinami su paprastomis krepšinio taisyklėmis bei sporto etika (pvz, kad negalima mušti varžovo, kąsti į ranką arba apsikabinti iš nugaros).

Trečia – varžymasis. Darželinukas privalo žinoti, kas yra jo varžovas krepšinio rungtynėse ir kaip sąžiningai varžytis treniruočių metu atliekant estafetes. Jei šio amžiaus laikotarpiu treneriai leis nesąžiningai auklėtiniams elgtis treniruočių metu – bus bėdų kai jaunasis krepšininkas paūgės.Tėveliai taip pat turi prisidėti prie vaiko sportinio auklėjimo. Tik, žinoma, neperlenkti lazdos.

Kaip dar vieną pavyzdį iš darbo su darželinukais galėčiau išskirti tai: dažniausiai mažieji meta į krepšį dviem rankomis, tačiau pasitaiko variantų, kai keturmetis pradeda mėtyti viena ranka taip išsikreipdamas, pasisukdamas ar kitaip nepatogiai mesdamas į krepšį. Mat jam taip sakė tėtis ar mama.

Noriu pabrėžti, kad būtent treneris yra tas žmogus, kuris geriausiai mato, kada vaikas yra pasiruošęs mokytis atlikti metimą viena ranka.

Mažajam krepšininkui pasaulėlis sukasi apie šią sporto šaką, tad padėkime jiems tobulėti tinkama linkme, skatinkime domėtis krepšiniu tik darykime tai sąmoningai ir pagalvodami, kaip tai atsilieps vaiko veiksmuose. Nebijokite kartoti tų pačių, jau gal ir išmoktų dalykų, kad dar labiau užtvirtintume žinias ir lavintume būsimąsias Lietuvos krepšinio žvaigždutes.