AKTUALUS KOMENTARAS. Kodėl reikia stebėti krepšininkų pulsą?

Sportininkams ypatingai svarbu stebėti savo pulsą, kuris yra širdies darbo rodiklis - jei organizmui tenka ypatingai didelis fizinis krūvis, į jį adekvačiai reaguoja ir žmogaus širdis. Netinkamas fizinis krūvis gali pakenkti sportininkui, ypač dar augančiam. 

Todėl apie pulso matavimo svarbą bei skirtingose pozicijose žaidžiančių krepšininkų pulso kaitą šią savaitę papasakos Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar Lietuvos sporto universitetas (LSU) – red. past.) magistro studijas baigusi Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) trenerė Šarūnė Valinskaitė.

Turėjau puikią galimybę prisiliesti prie sporto mokslo ir iš arčiau pamatyti mokslininkų veiklą bei mokslo naudą sportui. Todėl norėčiau pasidalinti vienu iš savo mokslinių tyrinėjimų, susijusių su jaunųjų krepšininkų širdelėmis.

Krepšinio treneriai, stebėdami jaunųjų krepšininkų širdies susitraukimų dažnį (ŠSD), gali ne tik stebėti kada sportininkai atsigauna po fizinių krūvių, tačiau ir reguliuoti krūvių intensyvumą. Anot mokslininkų, optimalūs pratybų ir varžybų krūviai yra pagrindinis treniravimo veiksnys, kuris lemia struktūrinius, fiziologinius ir psichinius krepšininko organizmo pokyčius – prisitaikymą prie specifinės organizmui veiklos.

Nors tyrimas buvo susietas su krepšininkėmis mergaitėmis, tačiau ši tema yra aktuali krepšininkams vaikinams, jų treneriams bei tėveliams. Tyrime siekta išsiaiškinti svarbius dalykus: kokie yra vyraujantys krepšininkių rungtynių ir pratybų fizinių krūvių intensyvumo rodikliai ir kokios jų tapatumo tendencijos? Kaip 14-15 metų krepšininkių organizmas reaguoja į specifinius fizinius krūvius?

Pradžioje rungtynių vyksta pramankšta, ką ir daro jaunieji krepšininkai pratybų metu. Vėliau veikla suintensyvėja (prilygsta pirmajam kėliniui), pratimai skirti atsigavimui (pertrauka tarp pirmo ir antro kėlinio). Vėliau pratimai intensyvėja (antrasis kėlinys). Vyksta mokymas, veiksmų tobulinimas (ilgoji pertrauka). Ir taip išdėstomas visas pratybų krūvis. Krepšininkų širdis geba prisitaikyti prie tokio krūvių išdėstymo ir rungtynių metu organizmas nepatiria labai didelio streso, kadangi yra prisitaikęs.  

Grįškime prie tyrimo. Taigi, buvo stebėtas krepšininkių ŠSD pratybų ir rungtynių metu. Rezultatai, kurie pavaizduoti grafiškai, atskleidžia, kad fiziniai krūviai yra adekvatūs rungtynių krūviui. Tačiau grafikas atspindi ir skirtingų pozicijų žaidėjų ŠSD.

Vidurio puolėjai dažniausiai stovi baudos aikštelės plote ir laukia savo šanso atakuoti, atkovoti kamuolį.  

Kaip treneriai gali nustatyti intensyvumo ribas pratybų metu?

Labai paprastai – po pratimų, užtrukdami 6 sekundes, t.y tiek laiko, kiek užtrunka pulso pamatavimas, pačiam vaikui pridėjus du pirštus ant riešo. Poilsio pauzes galima nustatyti taip pat pulso pagalba. Jeigu vaikas po pulso skaičiavimo (6 sek.) pasako treneriui, kad jo rezultatas didesnis nei 13, vadinasi poilsio tam krepšininkui buvo per mažai ir jam reikia suteikti dar bent minutę pailsėti.

Pirma zona. 130 k/min. – atitinka treniruotės krūvį, norint veiksmingai didinti funkcinių sistemų gebėjimą pernešti deguonį.
Antra zona. 160 – 170 k/min. Toks pulso dažnis atitinka anaerobinį medžiagų apykaitos slenkstį.
Trečia zona. 180 – 200 k/min. Jį sukelia stipri emocinė įtampa ir didelis krūvis. Esant tokiam pulso dažniui, negalima išlaikyti maksimalaus širdies tūrio, dėl to sumažėja minutinis širdies tūris, nors pulso dažnis didelis (Karoblis, 2003). 

Taigi, viena svarbiausių priežasčių, kodėl krepšinininkams ir kitų sporto šakų atstovams reikia stebėti ir matuoti savo pulsą - mat pulsas parodo organizmo reakciją į fizinį krūvį bei leidžia suprasti, kada užsimota per daug. Pulso matavimo dėka galima išvengti ilgalaikių padarinių ir žalos kūnui bei kitiems gyvybiškai svarbiems organams, ypač pulso svyravimai turi būti stebimi augančių krepšininkų, kad treniruotėse vaikai taisyklingai sportuotų ir nepersistengtų.

Naujienų sąrašas