- Pradžia
- Naujienos
- SKM naujienos
- AKTUALUS KOMENTARAS: Maksimalaus pasiekimo sporte principai
AKTUALUS KOMENTARAS: Maksimalaus pasiekimo sporte principai
Vienas iš svarbiausių sporto psichologijos tyrinėjimo objektų yra sportinės sėkmės, maksimalaus pasirodymo sporte prielaidų, psichologinių veiksnių, įtakojančių sportinius pasiekimus, suradimas.
Sporto psichologai praktikai, mokslininkai išskiria ir aprašo skirtingus maksimalaus pasirodymo aspektus. Dirbdama su sportininkais skiriu dėmesį maksimalaus pasirodymo sporte principams, kuriuos, atlikęs daug mokslinių tyrimų, išskyrė sporto psichologas Golberg‘as.
1) Aistra ir malonumas: sportininkai turi mėgautis kova, iššūkiu, emociniais bei sportiniais pakilimais ir nusivylimais ir viskuo, kas liečia treniruotes ir varžybas. Atletai, kurie laukia laimėjimo, kad galėtų mėgautis savimi, negauna nei vieno nei antro, nes jie tai daro atvirkščiai. Iš pradžių eina aistra, tuomet maksimalus pasirodymas, kad laimėti.
2) Aukštas pasitikėjimas savimi: pasitikėjimas yra tas stebuklingas katalizatorius, kuris paverčia tas ilgas treniruočių valandas, sportininkų fizinius įgūdžius į sėkmingą jų atlikimą ir išpildymą.
3) Susikaupimas ties pasirodymo procesu: susikaupimas yra vienas iš raktų, vedančių prie atletinio meistriškumo. Sugebėjimas susikoncentruoti prieš ir per sportininkų pasirodymą, nulems jų sėkmę ar nesėkmę. Kad sektųsi geriausiai, sportininkai turėtų išmokti susikaupti ties pasirodymo procesu, ne jo rezultatu. Susikaupimas ties tuo, ką darai, sportininko dėmesys į patį veiksmą atskleidžia artimiausią momentą.
4) Sugebėjimas greitai atgauti jėgas: klaidos tuojau pat išdyla iš sportininkų psichinio paveikslo, jei jie yra susikaupę ties tuo, kas yra svarbiausia.
5) Iššūkio pojūtis: kai sportininkai „yra savo vėžėse“, jie automatiškai reaguoja į vidinį tikslo jausmą. Ar tai konkretus varžovas, „paskutinio šanso“ rungtynės ar poreikis įrodyti sau, jie yra teigiamai motyvuoti praplėsti savo galimybių ribas, nekreipia dėmesio į visas neigiamas pralaimėjimo pasekmes.
6) Negalvotumas, automatiškumo privalumas: savotiškas negalvotumas, sportininkai negalvoja; jie tiesiog daro. Atlieka darbą automatiškai ir visi reikalingi judesiai atrodo lengvai išplaukia tiksliai laiku. Sportininkai žaidžia negalvodami, nes pasikliauja savo maksimaliai gerai atidirbta judesių technika, taktika, strategija. Svarbu turėti psichologinę nuostatą: “tiesiog leisti tam būti ir vykti“. Anot Yogi Berra, „pilna galva – tuščias krepšys“. Jis turėjo omenyje sportininko problemas, atsirandančias dėl per dažno galvojimo.
7) Atsipalaidavimo pojūtis pasirodymo metu: prieš tai buvę šeši principai prisideda prie Septintojo Principo, būti atsipalaidavusiam per visą pasirodymo laiką. Psichinis ir fizinis atsipalaidavimas yra būtinas, jei sportininkai nori pasiekti savo viršūnę. Svarbu būti laisvu visu savo kūnu ir dvasia. Be šito psichinio bei fizinio laisvės jausmo sportininkų judesiai yra suvaržyti ir jie negali pasirodyti visu savo pajėgumu ir atskleisti tai, ką jie iš tikrųjų gali.
Šie septyni principai yra susiję tarpusavyje. Krepšininkai, kurie pasiekia aukščiausių pasiekimų sporte, dažniausiai juos naudoja intuityviai. Čia visgi labai svarbu jų tikslus žinojimas ir įsisąmoninimas tam, kad krepšininko maksimalus pasirodymas žaidimo aikštelėje būtų nuoseklus ir pastovus, sportininkai žinotų savo gero ar prasto žaidimo priežastis.
Jeigu turite klausimų į kuriuos nerandate atsakymų, maloniai siūlome
kreiptis į psichologę-psichoterapeutę Rinaldą Germanienę el. paštu rinalda.german@delfi.lt arba telefonu +37069932932.