Charizmatiškas užsispyrėlis, krepšinio mokęsis iš NBA veteranų

Amžiaus ketvirtis, prilygintas lūžiui. Biliardo stalo kelionė iš rankų į rankas. Artėjantis penktadienis ir dar trylikta – išties bloga diena? Ir tai tik pradžia istorijos apie papokštauti mėgstantį alantiškį, Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) trenerį Artūrą Leščinską.

1. Tėvonija. Alanta – 15 kilometrų nuo Molėtų į šiaurę nutolęs miestelis, įsitaisęs prie pat Alantos upės žiočių. Pasak istorinių šaltinių, Alanta ne kartą buvo dovanojama vienų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų kitiems. Amžių tėkmėje Alanta priklausė didikams Radviloms, vėliau iki Pirmojo pasaulinio karo – dvarininkams Pomarnackiams.

Šiame istoriniame miestelyje gimė jau šešerius metus sostinėje gyvenantis SKM auklėtinių treneris Artūras Leščinskas. Pasak trenerio, tai pats garsiausias Molėtų miestelis, į kurį pavyksta sugrįžti beveik kiekvieną savaitgalį – mat čia tebegyvena Artūro tėvai.

Vienas smagiausių užsiėmimų treneriui grįžus namo yra biliardas. Tačiau biliardo stalas, ant kurio žaidžiama, yra nepaprastas, įveikęs ne vieną kelionę iš rankų į rankas.

„Tėvukas turi biliardo stalą, tai dažnai sužaidžiam partiją, kitą. Ir draugų dar pasikviečiu, nes tai – vienintelis biliardo stalas Alantoje. Norinčių būna daug! Kažkada tas stalas stovėjo bare, tačiau tėvukas jį nusipirko“,- laisvalaikio pramogą pristato A. Leščinskas.

Alantoje ne tik vienintelis biliardo stalas yra. Miestelis ir į Lietuvos kino istoriją įrašė savo vardą.

„Alantoje filmuotas senasis „Tadas Blinda“, net tokiu pavadinimu kalnas yra“,- šypteldamas su pasididžiavimu priduria SKM treneris.

2.Lūžis. Gimtadienis vieniems yra ypatinga diena, tuo tarpu kiti jo visiškai nelaukia. A. Leščinskas, šiemet atšventęs 28-ąjį gimtadienį, sako, kad būtent sulaukus amžiaus ketvirčio gyvenimas ėmė keistis.

„Susituokiau būdamas 25-erių. Susilaukėme dukros. Rodos, ir SKM‘e pradėjau dirbti tais metais. Išties 25-eri buvo gyvenimo lūžis“,- tvirtina A. Leščinskas. Treneris prisipažįsta, kad toks gyvenimo pasikeitimas jam labai sėkmingas ir teikiantis daug džiaugsmo.

Artūro dukrelės vardas išskirtinis, mat jis sudarytas iš tėčio ir mamos Živilės vardų: „Arvilė – Živilės ir Artūro vardų junginys. Kai tik gimė, dar ligoninėje sugalvojome“.

Arvilės tėtis teigia, kad tas jausmas, kuomet paimi savo vaiką ant rankų, yra nenusakomas: „Tai toks jausmas, kai manai, kad nesi pasiruošęs, bet paėmęs vaiką ant rankų, supranti, kad esi pasiruošęs šeimai“.

Po Avino zodiako ženklu gimęs A. Leščinskas teigia, kad šiam ženklui (ir jam pačiam) būdinga lyderiavimo savybė: „Mėgstu lyderiauti. Labai charizmatiškas, bet kartu ir choleriškas ženklas. Galima ir blogas savybes įvardint? (juokiasi) Tuomet dar esu labai užsispyręs. Vieniem ši savybė gera, kitiem bloga, priklauso nuo situacijos. Be to, visuomet laikausi savo nuomonės. Kartais visgi tas mano užsispyrimas ir pakiša koją“.

3.Nežinomybė? Baigęs Alantos vidurinę mokyklą (dabar Alantos gimnazija – red. past.), Artūras, užverdamas mokyklos duris, jau žinojo, kuriuo keliu ketina pasukti.

„Jau turėjau konkretų tikslą – stoti į krepšinį. Nors visi tikėjosi, kad stosiu į lengvąją atletiką, nes ją lankiau. Krepšinis buvo prie širdies, tai jį ir pasirinkau. Džiaugiuosi, kad pavyko įstoti pirmu kartu. Tikslą turėjau, todėl vietos nežinomybei neliko. Žinojau ir kur – į Kauną, Lietuvos kūno kultūros akademiją“,- studijų pradžią prisimena Artūras.
Ir visgi penketą metų Artūras lankė lengvąją atletiką: „Sekėsi gana gerai, gal net per daug gerai, bet buvo labai sunku. Manau, kad pasiekiau čia nemažai: tapau Respublikos čempionu, buvau rinktinėje, „Baltijos taurėje“ su komanda užėmėme pirmą vietą“.

Lengvoji atletika užleido vietą krepšiniui, nes, anot A. Leščinsko, tai buvo pernelyg monotoniškas sportas, ypač bėgimas.

SKM treneris prisipažįsta, kad stojimo lape nurodė tik dvi specialybes, kuriose būtų save matęs dirbant ateityje – tai krepšinis ir kūno kultūra.

4.Biologas. Kiekvienas mokykloje, ko gero, turėjome mėgiamiausias pamokas. Štai Artūras jam labiausiai patikusia pamoka įvardija... biologiją!

„Labiausiai patiko biologija! Kūno kultūra tai čia jau vienareikšmiškai. Tiesa, dar ir geografija visai įdomu buvo. Buvau labiau „realiukas“ nei humanitaras. Nors matematikai ypatingų simpatijų nerodžiau“,- juokiasi A. Leščinskas.

5. 21 centimetras. Šis šuolis įvyko Artūrui einant iš dvyliktų į tryliktus metus. SKM treneris kukliai pasigiria kadaise savo klasėje buvęs aukčiausiu.

„Per metus iš dvyliktų į tryliktus savo metus 21 centimetrą paaugau. Būtent tai ir buvo vienos vasaros brendimo laikotarpis, kai šoktelėjo ūgis. Buvau vaikas ir iškart vyras ir viskas. Vėliau jau mano ūgis beveik ir nebekito. Gal kokiais trim centimetrais. Dabar mano ūgis sustojo ties 1,77 metro“,- sako Artūras.

Prisiminęs tą staigaus augimo laikotarpį, Artūras juokiasi: „Kliūdavo tada galva išlipant iš automobilio, už visokių staktų, kur anksčiau vaikas pralįsdavau, tai ten tuomet kentėdavo galva“.

6.Tarzanas. Ne apie lianomis ir medžiais besikarstantį berniuką kalbėsime. Pasidalinsime keliomis akimirkomis iš SKM trenerio vaikystės. Pasirodo, šio SKM anekdotų karaliumi tituluojamo trenerio vaikystė buvo visiškai rami ir nenuspalvota vaikiškom išdaigom.

„Geras vaikas buvau. Gyvenau kaime, tai buvau kaip koks Robinas Hudas, Mauglis ir Tarzanas viename. Dariau ką norėjau, tėvai manęs neribojo. Ir lanką, ir „ragatkę“ turėjau, žvejojau. Iš tiesų nostalgijos vaikystės laikams vedinas nuolat grįžtu pas tėvus ir stengiuosi nuveikti ką nors mielo, ką darydavau vaikystėje. Kad ir pažvejoti“,- vaikystės atsiminimais dalinasi treneris.

Vaikystė, anot A. Leščinsko, truko neilgai, o paauglystės, matyt, nė nebuvo: „Tėvai daug dirbdavo, namuose atlikdavau ūkinius darbus. Tas užimtumas, manau, ir neleido turėti pernelyg laisvos paauglystės bei daryti nesąmonių“.

Anot SKM trenerio, jo tėvai tebesidžiaugia, kad sūnui netekę nei į muštynes įsivelti, nei su policija reikalų turėti.

„Tai moku ir karvę pamelžti, nes paauglystėje mamai padėdavau“,- atvirai sako Leščinskų pagrandukas, mat Artūras dar turi ir vyresnę seserį Žydrūnę.

7.Meistras. Ne veltui ir Sostinės krepšinio mokykloje Artūras už nestokojimą sąmojingų anekdotų gavo anekdotų karaliaus vardą. Visgi ištakos šio linksmo būdo slypi kur kas jaunesniame amžiuje – dar mokykloje.

Nors šiaip jau buvo geras vaikas ir niekšybių nekrėsdavo, tačiau kartą taip jau nutiko, kad Artūras su pusbroliu išpylė lango stiklą.

„Atėjo mokytoja ir klausia, kas išdaužė? Prisipažinau, kad aš. Bet mokytoja, žinodama, kad aš dažnai juokauju, nepatikėjo. Nes visada stengdavausi visus prajuokinti“,- pasakoja alantiškis.

Namuose, pasak SKM trenerio, jokių eibių nebuvo prikrėtęs. Tačiau, pasirodo, užsiimdavo kitu dalyku – nuolat remontuodavo seną lempinį televizorių.

„Labai dažnai televizorių remontuodavau. Dar lempinis buvo. Dažniausiai pavykdavo. Vieną ir tą patį, nes reikėdavo prisijungti tą kompiuterinį žaidimą su disketėm. Lempa dažnai perdegdavo, tai imdavausi pats remonto darbų“,- šmaikštauja krepšinio treneris.

8.Gyvatės. Baimių turi ir vaikai, ir suaugę. Vienas vaikai išauga, o kitos išlieka net ir užaugus. Artūras prisipažįsta taip pat turįs baimių.

„Kaip vaikystėje, taip ir dabar bijau tik vieno – gyvačių. Į mišką einu. Bet bijau gyvačių. Bijau tik tada, kai pamatau. Kol nematau, tol viskas gerai“,- juokiasi Artūras.

Su baime stengiamės kovoti. Artūras – ne išimtis. Kaip gi jis kovoja su savo gyvačių baime?

„Kaip kovoju? Gaudau ungurius. Jie man panašūs į gyvates. O jų visiškai nebijau, galiu imti į rankas“,- apie savo kovos būdus su baime pasakoja A. Leščinskas.

SKM treneris netiki zodiakų suderinamumu, astrologinėm išmonėm, tačiau keliais prietarais tiki iš visos širdies: „Tikiu. Vienas prietaras – penktadienis ir trylikta. Nesėkmingiausia mano diena. Būtent tą dieną esu traumų daug patyręs. Kitas prietaras, kai laukia svarbios rungtynės, žaidžia „Žalgiris“ ar Lietuvos rinktinė, tą dieną nesiskutu ir neplaunu galvos. Būna blogai, kai seka kelios rungtynės iš eilės“,- jau visai be juokų prasitaria A. Leščinskas.

9.Atsipūtęs. Nors universitete Artūras apsisprendė nesiblaškyti ir tikslingai siekė tapti geru krepšinio treneriu, tačiau pats jau keturiolika metų velkasi Vilniaus krepšinio lygos (VKL) C lygoje žaidžiančios komandos „Atsipūtę“ marškinėlius, kurie simboliškai pažymėti 14 numeriu.

„Komandoje aš jau nuo penkiolikos metų, o jos kuravimą perėmiau nuo galbūt aštuoniolikos metų. Buvau treneris, dabar likau žaidžiantis treneris, gal jau dešimt metų taip. Šiaip visada dalyvaujam Molėtų taurės varžybose ir Molėtų pirmenybėse.

Komandą sudaro vien alantiškiai“,- apie krepšinį žaidėjo akimis pasakoja Artūras.

Komandoje „Atsipūtę“ žaidžia ne vienas A. Leščinsko auklėtinis iš Alantos, pats treneris tuo džiaugiasi ir sako, jog bando komandoje daryti kartų kaitą.

„Aš darbo neturiu, nes, kaip sakoma, jei mėgsti tai, ką dirbi, vadinasi, tai jau ne darbas, o poilsis“, - šypteli 5 SKM auklėtinių grupių (1997-2006 m. gimę berniukai ir vaikinai) treneris.

Komandos „Atsipūtę“ strategas sako, kad krepšinį jis žaidžia visą gyvenimą, tiksliau nuo dvylikos: „Kadangi dičkiai nepriimdavo drauge žaisti krepšinio, tai vieną vasarą užsispyriau ir stadione su kamuoliu mokiausi krepšinio. Daugiausiai kartą ten esu praleidęs 16 valandų per parą. Mokiausi iš televizoriaus, kai rodydavo jordan‘us, bird‘us, magic‘us. Buvo įdomu“.

10.Programa. SKM treneriui socialiniame tinkle „Facebook“ nuolat rašo jauni krepšininkai, teiraudamiesi patarimų. Paklausite, kokių? Ogi kaip pagerinti savo šuolį į aukštį. Būtent A. Leščinskas dar studijuodamas Kaune sukūrė šuolio gerinimo programą, skirtą krepšininkams.

„Programa gimė dėl to, kad Alantoje nebuvo sąlygų pritaikyti užsienyje paplitusių programų, trūko inventoriaus. Tai kol aš studijuodavau Kaune, mano buvę auklėtiniai per tas penkias dienas galėjo treniruotis. Programa paremta pratimais, taikant vien tik savo kūno svorį. Žinoma, naudojamos tarkim pakylos, pavyzdžiui, kėdė, bet minimaliai. Kiekvienas savo kambaryje turi galimybes tą programą atlikti. Toks ir buvo tikslas. Pats ją išbandžiau ir ji pasiteisino, o vėliau ją išbandė ir auklėtiniai“,- programos idėjos virtimą realiai panaudojama prisimena A. Leščinskas.

Pasak SKM trenerio, kartais jis vis dar gauna gerų atsiliepimų apie programos dėka pasiektą progresą, kuomet sportininko šuolis pagerėja 25 ar netgi daugiau centimetrų.

Naujienų sąrašas