Labiau geras nei piktas SKM pirmoko mamos laiškas

SKM administraciją pasiekė pirmoko mamos laiškas. Labiau geras nei piktas. Šeštadieniais ir sekmadieniais ji, kaip ir daugelis SKM pirmokų tėvų, tampa ištikimiausia savo sūnaus ir jo komandos fane „Haribo“ čempionate.

Tiesa, net ir ištikimiausi fanai turi nusibrėžti ribas, kaip palaikyti savo vaiką. Dar svarbiau – kaip palaikant savo vaiko komandą, neįžeisti, neišgąsdinti, nedemotyvuoti varžovų. Juk jie – tokie patys pirmokėliai. Jie – tos pačios SKM bendruomenės vaikai. Jie – tiesiog vakai.

Pateikiame visą ir neredaguotą anonimine norėjusios išlikti SKM pirmoko mamos laišką.

Gerb. tėveliai,

kaip žinote, vyksta Haribo čempionatas, kur varžosi mūsų mylimi pirmokėliai. 

Daugeliui vaikų tai pirmas sezonas, pirmas treneris bei pirmieji bandymai susidirbti su treneriu ir pajusti komandos draugus varžybų metu. Ir, žinoma, tai galimybė per vieną dieną patirti visą puokštę emocijų - nuo palaimingos euforijos iki visiško nusivylimo - bei išmokti su jomis tvarkytis.

Su dideliu susidomėjimu stebiu tiek savo, tiek priešininkų komandų vaikus: patobulėję judesiai, bandymai atlikti derinius, išgirsti ir išpildyti trenerio reikalavimus (matosi trenerių pusmečio įdirbis). 

Tačiau man nesuprantamas kai kurių tėvų (ar jų svečių) elgesys. Kaip turi nepasitikėti savimi, savo komanda, savo komandos treneriu, kad leistum sau „fukinti“ baudas metantį priešininkų komandos septynmetį... Kam tie tyčiniai treptelėjimai, cyptelėjimai, pirstelėjimai ar bandymai suklaidinti priešininkus būgno ritmais jiems metant? Juk kalbame apie pirmokus! Jie turi susitvarkyti su N aukščiau aprašytų užduočių! Gal užduotį, susitvarkyti su sirgalių keliamomis emocijomis, palikime kai vaikai bus vyresni? Gal antrokas ar trečiokas jau neklaus: „kodėl jie taip darė?“ „Ar aš kažką neteisingai dariau?“

Prieš pirmąsias rungtynes mūsų treneris parašė gražų laišką kviesdamas varžybose tėvus elgtis santūriau, paaiškino, kaip svarbu, kad vaikai girdėtų trenerį ir pan. Gaila, kad ne visi treneriai „pamokė“ savo auklėtinių tėvus tinkamo elgesio pirmojo sezono rungtynėse. Įsivaizduokite situaciją, jei tokį triukšmą keltų ir kitos pusės sirgaliai. Žinoma, tėvai grįžtų namo išsikrovę, pademonstravę savo gerklės ir būgnų/dūdų galimybes. Bet ar toks tikslas? Kokia nauda iš tokių rungtynių treneriui ir komandai?

Atsakyti į šį laišką nebūtina. Ir nesitikiu, kad visi teisingai supras šio laiško esmę. Tiesiog kviečiu visus tėvelius pamąstyti ir apsispręsti, ko jie eina į rungtynes: ar daryti šou, ar palaikyti savo vaikus. Patikėkite, vaikai palaikymą jaučia ir be papildomo triukšmo ar priešininkų „fukinimo“.

Naujienų sąrašas