SKM oro karalius dieną pradeda su šypsena

Šios savaitės naujienų rubrikoje „Trenerio portretas“ neatsitiktinai kalbinome Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) darželinukų trenerį Žydrūną Kuodį - treneris Šv. Valentino dieną išskrenda į Ameriką, kur dalyvaus „NBA visų žvaigždžių dienoje“.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su ketverius metus Sostinės krepšinio mokykloje dirbančiu treneriu Žydrūnu Kuodžiu.

Ž. Kuodžio gyvenimo akimirkų TOP10:

1. Lietuvos Čikaga. Ar žinote, kuris Lietuvos miestas yra vadinamas Čikaga? Skubame atskleisti nežinantiems, jog šis miestas, 2011 metais tapęs Europos vyrų krepšinio čempionato laikinais namais, žinomas Panevėžio vardu. Būtent iš Panevėžio ir yra kilęs SKM treneris Žydrūnas Kuodis.

„Apie savo miestą tik geriausi prisiminimai. Aš ir dabar ten labai dažnai grįžtu, beveik kas antrą dieną. Kadangi Panevėžy aš dar irgi dirbu krepšinio treneriu, pats sportuoju, žaidžiu Panevėžio aukščiausioje krepšinio lygoje, be to, labai daug draugų čia, tėvai, brolis, tai tenka dažnai lankytis Panevėžyje“,- sako viena koja Panevėžy, kita – sostinėje gyvenantis Žydrūnas.

Pasak trenerio, tas nuolatinis važinėjimas yra išties sudėtingas ir kartais vargina, bet tai, anot Ž. Kuodžio, yra įdirbis į ateitį. Panevėžyje Ž. Kuodis treniruoja septyniolikmečių vaikinų komandą, o sostinėje – pradinių klasių moksleivius ir darželinukų grupę: „Čia, Vilniuje, dirbu su vaikais daugiau iš techninės krepšinio pusės, o Panevėžyje vaikinams daugiau akcentuoju fizinį pasirengimą. Aš tikiuosi šiuos du dalykus ateityje sujungti į krūvą.“

Ž. Kuodis prisimena, kad sunku buvo prisitaikyti naujame mieste: „Ir dabar dar nėra lengva. Panevėžyje viskas man lengviau, paprasčiau, eismo mažiau, bet vis dėlto kuo toliau, tuo labiau Vilnius tampa namais“.

SKM treneris nuolat lankosi įvairiuose sporto seminaruose, turi įsigijęs net 60 kompaktinių diskų su seminarais, iš kurių vis dar pats mokosi: „Tai krepšinio trenerių vesti seminarai apie vaikų psichologiją, traumas, kaip treniruoti vaikus fiziškai ir techniškai. Trečdalis yra lietuvių kalba, o likę seminarai anglų kalba, bet visi jie yra vykę Lietuvoje per ilgą laikotarpį. Aš juos jau praktiškai mintinai moku“. 

3. Angeliukas. Žydrūnas sako, kad vaikystėje buvo ramus ir geras vaikas: „Aš bent jau taip manau“ (juokiasi).

SKM treneris sako, kad tik darželyje buvo labiau linkęs į įvairius juokus ir pokštus, tačiau, anot Žydrūno, piktybiškų ir negerų juokų vengdavo. „Iš tiesų aš ir dabar esu ramus, taikus, mėgstu visas iškilusias problemas taikiai spręsti“,- savo charakterį apibūdina Ž. Kuodis.

Po liūto zodiako ženklu gimęs Žydrūnas pripažįsta, kad kartais tenka parodyti tą liūto charakterį ir pariaumoti, bet tik tada, kai to tikrai reikia: „Bet jeigu matau, kad to tikrai įmanoma išvengti, tai visada ir stengiuosi išvengti“.

Tačiau kartą geriečio Žydrūno reputacija susvyravo, bet trumpam: „Tais dėjimais jau buvau susižavėjęs nuo vaikystės. Pirmą kartą į krepšį įdėjau šešiolikos. Rodos, tuo metu man ir buvo šešiolika, kai kartą mokykloje vyko krepšinio treniruotė, į kurią užsuko ir mokyklos direktorius. Ir  jis pamatė, kaip aš dedu į tą krepšį ir vėliau užsikabinęs už lanko, tampau ten jį visaip. Tada direktorius išvarė mane iš treniruotės, bet aš pats paskui nuėjau atsiprašyti, nors nieko ir nebuvau sulaužęs“.

O dabar, priduria Žydrūnas, su mokyklos direktoriumi labai puikiai sutariame.

Ž. Kuodis sako, kad kelis vaikus, kuriuos paleido iš šios kartos, vis dar stebi, kaip jiems sekasi aikštelėje, kokius rezultatus rodo, o rodo, sako Žydrūnas, išties gerus rezultatus. „Kartais man paskambina ir klausia, kaip treneriui sekasi. Žinoma, atsakau, kad gerai“,- juokiasi SKM pirmokus, antrokus bei trečiokus treniruojantis Ž. Kuodis. 

5. Žaidėjo širdis. SKM treneris sako, kad kiek jis save prisimena nuo mažų dienų, tai tiek ir tas krepšinis jį lydėjęs. „Nuo vaikystės domėjausi krepšiniu, tačiau turėjau problemą su širdimi, dėl to tėvai labai skeptiškai žiūrėjo į tą sportą, nes saugojo sveikatą. Kai buvau šešiolikos metų, tuomet mano gyvenime įvyko lūžis – gydytojai sakė,  kad pasirinkimai buvo du: arba man būtų uždraudę sportuoti visiškai, arba būčiau išaugęs šitą problemą. Taigi, išaugau ir viskas susitvarkė su sveikata“,- atvirauja Ž. Kuodis.

Pasak Žydrūno, krepšinis jo gyvenime užima itin svarbią vietą: „Kai kurie draugai jau sako, kad esu pamišęs dėl to krepšinio“.

Krepšinį Ž. Kuodis pradėjo lankyti būdamas devynerių, Panevėžio sporto centre, kur pirmasis jo treneris buvo Viktoras Apynis. Paskatinimo Žydrūnui nereikėjo – ėmė vieną dieną draugą už rankos ir nuėjo į pirmą treniruotę. Pirmas įspūdis buvo kitoks nei įsivaizdavo jaunasis krepšininkas, sako Žydrūnas, net buvo mintis nebelankyti treniruočių, kad jau jos tokios sunkios.

„Tačiau nusprendžiau nepasiduoti ir eiti toliau ir vėliau, kaip beveik visi, svajojau žaisti NBA“,- šypteli Žydrūnas.

6. Traumos. Sportui Žydrūnas skiria labai daug savo laiko: „Pats dirbu krepšinio treneriu – čia yra sportas, pats žaidžiu krepšinį keliose komandose – čia yra sportas, pats treniruojuosi – čia irgi yra sportas. Gyvenimas man ir yra krepšinis“.

Tačiau, kaip ir didžiosios daugumos atletų gyvenime, taip ir SKM trenerio sportininko karjeroje netrūko traumų. Vieną rimtesnių traumų Ž. Kuodis patyrė lygiai prieš metus ir 2 mėnesius – krepšininkas vis dar skaičiuoja šį laiką. 

„Tokių nerimtų traumų turėjau nemažai, čiurnos raiščiai patempti nežinia kiek kartų, gydytojai stebisi, kaip aš iš vis vaikštau. O vieną rimčiausių savo traumų patyriau prieš daugiau nei pusantrų metų – dėjimo konkurso metu leidžiantis ant žemės išniro kelio sąnarys ir nutrūko priekinis kryžminis raištis bei suplyšo meniskas“,- apie rimčiausią savo traumą pasakoja Ž. Kuodis.

Po keleto mėnesių Žydrūnui teko gultis po skalpeliu – operacija buvo atlikta Vilniaus Santariškių klinikose, 2011 metų gruodžio 8 dieną.

„Labai sunki ir ilga reabilitacija. Iš tikrųjų aš žinojau, kad ji tokia bus, bet nesitikėjau, kad tokia sunki. Pačią operaciją atliko tikrai puikiai, tačiau ta koja net ir praėjus tiek laiko ne tokia, kaip buvo. Bet, manau, kad ji ir nebebus kaip buvusi“,- garsiai svarsto buvęs Vilniaus universitetinės ligoninės pacientas.

Todėl, pasak SKM trenerio, dabar jis įdeda ypač daug pastangų ir darbo, kad koja maksimaliai, kiek gali, atsistatytų.

8. Vila. SKM treneris sako, kad savo laisvą laiką labiausiai mėgsta skirti kelionėms, kurias labai mėgsta. Net neatsikvėpdamas Žydrūnas iškart įvardija didžiausią įspūdį palikusią šalį. Tai – Italija.

„Per tris vasaros savaites, kurias buvome Italijoje, smagiausias dalykas, kad ten karšta, o ir žmonės kitokie -  visada išsišiepę, visada sveikinasi, sustoja, pabendrauja. Italai atsipalaidavę, niekas niekur neskuba, vidurdienį  niekas nedirba. Taip kad Italija – svajonių šalis“,- dalinasi kelionės prisiminimais Žydrūnas.