Skambinkite: 8 679 24 419
Rašykite: info@skm.lt

Žilvine, Žilvinėli, arba poema apie gimtadienio nešvenčiantį strategą

2013 10 23 Ieva Dirmaitė, SKM.lt
Ž. Grušas - kariūnas, žaidžaintis šachmatais ir iki šiol nešvenčiantis savo gimtadienio.
Nuotr. autorius: SKM.lt
„Žilvine, Žilvinėli, jei gyvas, atplauk pieno puta!”,- nuo kranto savo mylimąjį šaukdavo skaistaveidė Eglė. Kas gi vaikystėje nėra girdėjęs istorijos apie žalčių karalių Žilviną ir jo dramatišką meilės istoriją?
 
Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) Žilvinas nėra poemos herojus, bet kuria savo gyvenimo istoriją. Savaip. Šįsyk keli epizodai iš SKM trenerio Žilvino Grušo vaikystės, karjeros ir ateities.

1.Edenas. Nepaisant to, kad SKM auklėtinių treneris Ž. Grušas yra vilnietis, sostinėje gimęs ir užaugęs, tačiau Lietuvoje regi tik vieną miestą, kuris galėtų tapti antraisiais namais. Tai Baltijos jūros skalaujama Klaipėda.

„Tai gražus miestas. Šiltas. Turi ypatingą aurą, gražią architektūrą“,- savo pasirinkimą paaiškina Žilvinas. Treneris priduria, kad tokiam pasirinkimui įtakos, ko gero, turi ir tai, kad Klaipėda – jo vasaros atostogų rezidencija, kurioje SKM treneris ilsisi ir kaupia jėgas artėjančiam naujam sezonui, todėl šis miestas asociuojasi su ramybe ir atsipalaidavimu.

„Vasara, šiluma, jūra – visa tai susideda į krūvą ir tuomet Klaipėda atrodo tarsi rojaus kampelis“,- santūriai uostamiesčio privalumus vardija Ž. Grušas.
 
   
2. Baltas! SKM treneris vaiko akimis stebėjo, kaip keitėsi Lietuvos istorija. Galbūt dar gerai nesuprasdamas to laikotarpio pokyčių reikšmės tėvynės ateičiai, Žilvinas buvo vienas iš nedaugelio vaikų pakrikusioje minioje prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metais. Tuomet SKM treneriui tebuvo devyneri.
 
Ž. Grušas pripažįsta, kad jo tėčio patriotiškumas turėjo įtakos ir jo vertybių susiformavimui. Tad, būdamas vos pirmokas, krepšinio treneris it suaugęs stovėjo vienoje voroje su kitais lietuviais, rankomis susijungusiais į gyvą grandinę.
„Buvau visur. Ir Baltijos kelyje dalyvavau, nors vaikas dar visiškai buvau. Nuotraukos irgi tai primena“,- santūriai nedaugžodžiaudamas pasakoja savo vaikystės prisiminimus. 
 
Nors gerai to jausmo, kai stovi susikibęs rankomis su kitais tautiečiais, Žilvinas neprisimena, tačiau, anot SKM trenerio, tai turėtų būti įspūdingas jausmas, ypač mažam vaikui.

3. Gimtadienis. Šią vasarą, birželio 11-ąją, krepšinio treneris sulaukė 31-ojo savo gimtadienio. Šio gimtadienio Ž. Grušas nešventė kaip ir anksčiau praėjusių. Ir gimtadienio tradicijų, sako Žilvinas, jokių neturįs, nebent vieną, kiek neįprastą.
 

„Turiu vieną gimtadienio tradiciją – jo nešvęsti. Nesureikšminu šios dienos. Nors man jau 31-eri, tačiau aš taip nesijaučiu“,- tvirtina Žilvinas. 

Trenerio teigimu, gimtadienio diena nėra atskaitos taškas ateities planams ar lūkesčiams, mat jeigu nori kažką gyvenime keisti ar pradėti iš naujo, gali tai padaryti kada pats to panorėsi.

„Arba keiti, arba nekeiti. Ne kartą esu taip pasielgęs gyvenime, tačiau nesigailiu. Greičiau pasakyčiau, kad visus kartus, kai kažką keičiau, padariau klaidą, bet aš dabar nežinau, kur ji“,- apie spontaniškus sprendimus gyvenime filosofiškai užsimena Ž. Grušas.  

  [

Pagal zodiaką Žilvinas gimė Dvynių ženkle, tačiau bendrų tiesų, kurias dažniausiai mini astrologai šiam zodiako ženklui, sako Žilvinas, savyje neatpažįstantis. „Bet užtat aš gerai pažįstu vieną dvynį – save ir, atrodo, tie dvyniai visai geri žmonės“,- šypteli SKM treneris.  

4. Bosas. Žilvinas buvo pirmagimis Grušų šeimoje. Būti vyriausiuoju šiokia tokia privilegija – jaunėliai turi tavęs klausyti, svarbiausia pernelyg neįsijausti į boso vaidmenį. „Turiu jaunesnius brolį ir seserį. Ir dar vieną įbrolį, Žygimantą, iš antros tėvo santuokos“,- atvirai išpyškina Žilvinas.

Dėl to, kad yra vyriausias sūnus, Ž. Grušas juokais vadina save senuku ir sako, kad, ko gero, nebuvo geras brolis savo jaunesniam broliui Gediminui ir seseriai Eglei. „Kaip ir visi vaikai, vaikystėje gal kažkiek ir pasipešdavom. Dabar, aišku, sutariam. Va, kad ir vakar, su sese žiūrėjom kartu krepšinį. Taip, mano sesė tikrai labai faina“,- linksi galvą Žilvinas, tarsi pats sau pritardamas.

5. Šachas. Kaip ir dauguma vaikų, Žilvinas taip pat ieškojo savęs vaikystėje, o tiksliau užklasinės veiklos, kuri jam būtų miela. Todėl išbandė ne vieno būrelio teikiamas linksmybes, tačiau nei futbolas, nei šokiai, nei dar keletas kitų būrelių berniuko nesužavėjo. Ir visgi ryškesnį epizodą Ž. Grušo vaikystėje paliko languota medinė lenta. Šachmatai.
 
„Po šokių lankiau šachmatų būrelį. Mano tėtis yra kandidatas į šachmatininkų meistrus. O aš šachmatais pyliau jau nuo kokių ketverių tai tikrai! Bet nesu geras žaidėjas, nes man pritrūksta kantrybės“,- negaili kritikos sau Žilvinas. Šeštasis būrelis, kuris ir nulėmė Ž. Grušo pasirinkimą gyvenime, buvo ne kas kita, bet krepšinis. 
 
   
Nors savo kieme krepšinio aikštelės ir neturėjo, tačiau pažintis su krepšiniu prasidėjo vienoje iš krepšinio mokyklų.  
 
Žilvinas išbandė abiejų tuo metu sostinėje veikusių krepšinio mokyklų – Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos (ŠMKA) ir Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) – parketą ir lankus.

„Pirmasis mano treneris buvo Vytenis Andriūnas, buvęs Vilniaus klubo „Statyba“ žaidėjas,- prisimena krepšininkas. – Vėliau akademijoje mano treneriu tapo Algirdas Milonas. Dar net turiu popierinę seną nuotrauką, kurioje aš su treneriu Milonu. Joje jis dar toks jaunas, o aš ten su tokiais išblukusiais džinsais ir baltais kedais.“
 
Po treniruočių pas kitą trenerį, vėliau jau ir buvusį kolegą SKM, Egidijų Ženevičių, krepšinio teorijos ir praktikos mokslus Ž. Grušas užbaigė VKM. 
rsz kf 2961
6.  Kariūnas. Būdamas dabar jau Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) kūno kultūros antro kurso studentu, Žilvinas pats nusprendė paragauti kareivinės košės. Su keliais draugais pasitaręs, ėmė ir pateikė prašymą dalyvauti būrių vadų kursuose generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.
 
Ž. Grušas sako, kad kaip šiandien prisimena tą sprendimo akimirką – draugams parvežus studentą namo, dar automobilyje prasidėjo diskusija šia tema: „Sakau, rytoj jau paskutinė diena užsiregistruoti į būrių vadų kursus. Prasidėjo klausimai, kokia iš to nauda, bet pasibaigė paprastu sutarimu: „Varom? Varom.“.“
 
Kursai truko trejus metus. Buvo ir trumpesnis galimas mokymosi periodas, tačiau, anot Ž. Grušo, tuomet būtų tekę tam laikui užsidaryti karo akademijoje.
   
Tačiau kartu su universiteto studijomis ir darbu pavykus suderinti kursus, Ž. Grušas turi raštišką patvirtinimą ir gali vadovauti ne tik kariniam būriui, bet ir krepšininkams aikštelėje. 
 
7. Pradžia. Lietuvių senoliai sakydavo devyni amatai, o dešimtas badas, tačiau ši liaudies išmintis netinka Ž. Grušui. Krepšinio treneriu Žilvinas pradėjo dirbti dar būdamas studentas ir pirmuosius žingsnius savo, kaip trenerio, karjeroje jis žengė ŠMKA, kur treniravo 3 grupes. Vienoje jų, pasak trenerio, sportavo ir vienas Lietuvos jaunių rinktinės narys – Gediminas Žalalis.

2010 m. Ž. Grušas papildė SKM trenerių štabą ir šiandien treniruoja 4 mokyklinio amžiaus SKM auklėtinių grupes Naujininkuose ir Justiniškėse.
 
„Sunkiausia buvo vadybiniai darbai, informacijos tvarkymas. Kol supratau, kol įpratau, prireikė laiko. Bet šiai dienai aš suprantu, kam to reikia, ir tai išties palengvina darbą naujame sezone“,- apie startą SKM ir sunkumus, su kuriais susidūrė darbo pradžioje, pasakoja SKM treneris.
 
   
„Įstaiga tampa profesionalesne. Su laiku didėjam, augam ir stiprėjam“,- apie naujo SKM sezono perspektyvas kalba Ž. Grušas. Krepšiniu Ž. Grušas gyvena ir po darbo bei teigia, kad krepšinis išmoko išlieti susikaupusias emocijas ir tuo pačiu jas suvaldyti.
 
„Sporto klube mechaniškai darai pratimus, o salėje su komanda gali ir pasišnekėti, ir pasipykti, ir pasistumdyti po krepšiu“,- sako Vilniaus mėgėjų krepšinio lygose su draugų komanda žaidžiantis krepšininkas.
8. Idealai. Šių metų Europos vyrų krepšinio čempionatą Ž. Grušas stebėjo akyliau, nes Lietuvos rinktinės žaidimui strategavo Jonas Kazlauskas, kuris įkūnyja Žilvino krepšinio trenerio idealą.

„Ką padaryti, kad vaikai tave vadintu geru treneriu, aš nežinau, nes vienam vaikui atrodo taip, kitam – kitaip. Bet, mano manymu, treneriui yra svarbiausi du dalykai: žinios ir sugebėjimas jas pritaikyti“,- įsitikinęs SKM treneris.

Ž. Grušo teigimu, vaikų krepšinyje svarbiausia yra ne sukauptos žinios, bet gebėjimas kalbėti vaiko kalba ir suprantamai jam paaiškinti sudėtingus dalykus.

9. Atradimas. Nors krepšinis Ž. Grušo gyvenime užima daugiausiai valandų paroje, tačiau keli laiko trupiniai nubyra ir laisvalaikiui. SKM treneris prisipažįsta iki šiol retai rasdavęs laiko literatūrai, tačiau dabar Žilvinui, kaip kokiam Kolumbui Amerika, knygos tapo nauju atradimu.

„Skaitau knygas. Viską iš eilės. Visada su savimi turiu knygą. Laiką, kurį užtrunku viešuoju transportu nuvykti į reikiamą vietą, visuomet paskiriu knygai“,- teigia ne tik draugų rekomenduotas, bet ir iš bibliotekos parsineštas knygas skaitantis SKM treneris.

Nieko nelaukęs, Žilvinas iš kuprinės išsitraukia nevisai ploną knygą apie Staliną bei jo laikų Rusiją, kurioje faktai pateikiami populiariuoju stiliumi parašytuose skyriuose. „Štai! Visai lengvas skaitinys, kuriame pateikti faktai ir gana įdomios istorijos“,- dalinasi skaitymo įspūdžiais Ž. Grušas, kukliai pritardamas „knygų mylėtojo“ suteiktam titului.

Žilvinas sako, kad knygomis dažniausiai keičiasi su kolegomis, skaito tas, kurias paprastai parekomenduoja draugai. „Per mėnesį kažkur perskaitau po vieną ar dvi normalios apimties knygas,- tvirtina krepšinio treneris. – Labai smagiai poilsiui suskaičiau Dano Browno knygas, o viena rimtesnių, kurią paskutiniu metu teko skaityti, buvo G. Orwello „Gyvulių ūkis“.“

10. Senelis. Visgi spalvinga SKM trenerio Ž. Grušo praeitis... Žilvino pavardė paskatina užduoti paskutinį klausimą, ar jo giminė neturi sąsajų su lietuvių literatu, rašytoju Juozu Grušu. Žilvinas nesutrinka ir šyptelėjęs tuoj pat atsako: „Ne, neturim. Mano senelis buvo Juozas Grušas. Bet ne tas!“.
rsz kf 2911

Naujienų sąrašas