Valdas Gecevičius – apie „VitirON KIDS-Vilniaus paukštyno“ čempionato tobulėjimą, pagarbą ir viršytus lūkesčius

Gegužės 17–birželio 8 d. Vilniuje vyks „VitirON KIDS-Vilniaus paukštyno“ finalo ketvertai. Jų metu moksleivių komandos kovos dėl 51 medalių rinkinio

Artėjant finalų ketvertų maratonui, SKM.lt pakalbino atviro mokyklos čempionato sporto konsultantą Valdą Gecevičių.

Tituluotas krepšinio specialistas pasidalino savo mintimis apie šio sezono čempionatą ir kalbėjo apie artėjančias svarbiausias rungtynes dėl medalių.

V. Gecevičius įsitikinęs – visi gali atrasti savo krepšinio lygmenį ir jame sėkmingai konkuruoti dėl apdovanojimų.

Čempionato organizatoriai praėjusią savaitę turėjo susirinkimą, kuris buvo skirtas dar geriau pasiruošti artėjančiam finalo ketverto maratonui. Kokie pagrindiniai akcentai buvo aptarti ir kokias idėjas pavyko išsigryninti? –  pradėjome pokalbį su pirmenybių sporto konsultantu V. Gecevičiumi. 

Akcentai tokie, kad norime kiekvienais metais padaryti kuo iškilmingesnius finalo ketvertus. Norime, kad tai būtų svarbi krepšinio šventė visiems čempionato dalyviams ir tėveliams. Kiekvienais metais atsiranda naujų pasiūlymų ir idėjų, kurios ir buvo aptartos.

Vienas iš akcentų – apibusė pagarba. Klysta visi – geriausi Europos žaidėjai prameta metimus, treneriai ir teisėjai priima neteisingus sprendimus. Tai – natūrali žaidimo dalis. Norime, kad komandų bendruomenės finalo ketvertuose kovodamos dėl  pergalių atiduotų visas jėgas ir savo išmintį, tačiau tuo pačiu išlaikytų pagarbą varžovams ir teisėjams, kurie, patikėkite, atlieka tikrai atsakingą ir labai nelengvą darbą.  

Mes, organizatoriai, iš savo pusės užtikriname, kad „VitirON KIDS-Vilniaus paukštyno“ finalo ketvertuose teisėjaus tik aukščiausią reitingą turintys arbitrai. Tai bus tie žmonės, kurie šį sezoną savo darbu jau įrodė savo vertę mūsų čempionate.

Apibendrinant, norime, kad tai būtų šventė, pramoga, geras ir intriguojantis krepšinis, o visą renginį gaubtų aistringas ir tuo pačiu pagarbus sirgalių palaikymas.   

Asmeninio archyvo nuotr. 

Čempionatą aktyviai stebite jau nebe pirmą sezoną. Kuo būtent šis 2024–2025 m. sezonas jums atrodo ypatingas?

Aišku, visko susekti neįmanoma, bet stengiuosi kuo daugiau pamatyti, kaip treneriams sekasi vadovauti komandoms, moksleiviams – rungtyniauti, o teisėjams – valdyti rungtynes. Taip pat kreipiu dėmesį į tai, kaip sporto salės yra paruoštos rungtynėms, ar jos atitinka visus keliamus reikalavimus. Galiu pasakyti, kad  situacija kasmet gerėja, treneriai tobulėja, vyksta daug atkaklių rungtynių. Kartais kylantį trenerio meistriškumą parodo tokios, atrodytų, smulkmenos kaip laiku paimta minutės  pertraukėlė.

„VitirON KIDS-Vilniaus Paukštyno“ čempionato komandos treniruojasi kažkiek mažiau nei MKL komandos, todėl maloniai stebina kasmet kylantis trenerių ir žaidėjų meistriškumas, atsidavimas rungtynėms ir pačiai komandai.   

Jeigu reiktų keliais sakiniais apibūdinti esmines šio čempionato  naudas ir vertes patiems moksleiviams, ką pasakytumėte?

Tai yra galimybė moksleiviams su savo komanda ir treneriu ne tik žaisti, bet ir laimėti medalį. Visada sakau, kad krepšinyje į elitą procentaliai prasimuša labai nedaug moksleivių  – tam reikia, kad sukristų visas pluoštas aplinkybių, kurios kitą kartą net nepriklauso nuo pačio moksleivių ar jo pastangų.  Bet visi gali atrasti savo krepšinio lygmenį ir jame sėkmingai konkuruoti dėl apdovanojimų.

Kas žino, galbūt šis pavasaris kažkam yra viena iš nedaugelio galimybių kažką laimėti moksleivių krepšinyje? Kažkam nepasiseks, kažkas liks už prizininkų pakylos, bet tai turėtų suveikti kaip vidinė motyvacija vasarą padirbėti dar daugiau ir kitą sezoną į aikštę sugrįžti su dar didesne energija ir ryžtu.

Krepšinis duoda daug naudos gyvenime – palaiko ne tik fizinę formą, psichologinę sveikatą, bet ir  padeda formuoti ir plėsti pažinčių tinklą.

Esate tituluotas treneris, turite daug aukščiausio lygio vadybinės patirties. Daugeliui smalsu sužinoti, už ką konkrečiai esate atsakingas „VitirON KIDS-Vilniaus paukštyno“ čempionate?

Bendrauju ir bendradarbiauju su 25 čempionato treneriais – stebiu jų treniruotes, rungtynes, konsultuoju, patariu. Stebiu, kaip organizuojamos pačios rungtynės, kaip laikomasi nuostatų. Tai – labai įdomus darbas.

Įdomiausia yra stebėti, kaip treneriai vadovauja rungtynėms. Padedu treneriams sudėlioti tam tikrus akcentus gynyboje, puolime. Mano balsas – patariamasis, tačiau džiugu, kad treneriai įsiklauso ir patys rodo iniciatyvą bendradarbiauti.

Ką manote apie rinkimus, kuriuose kiekvieną mėnesį pagerbiami ir apdovanojami net 15  moksleivių, patekusių į simbolinę „VitirON KIDS-Vilniaus paukštyno“ čempionato rinktinę?

Labai džiugu, kad yra organizuojami tokie apdovanojimai. Matau, kaip atsiimant prizus dega vaikų akys. Kitiems vaikams, kurie dar negavo tokio apdovanojimo, tai yra neišnaudoti rezervai ir galimybės. Šiuose rinkimuose moksleiviai apdovanojami už įvairiausius pasiekimus, ne tik už  pelnytus taškus ar naudingumo balus. Kiekvienas moksleivis, kuris demonstruoja kryptingas  pastangas, gali laimėti šį apdovanojimą ir tai mane žavi labiausiai.

Kokią žinutę artėjant finalo ketvertams norėtumėte perduoti visai čempionato bendruomenei – teisėjams, žaidėjams, treneriams, sirgaliams?

Teisėjams visada sakau, kad nevengtų komunikuoti su treneriais ir nebijotų prisipažinti suklydę. Sprendimai priimami čia ir dabar, neturime vaizdo peržiūros sistemos, todėl klysti – žmogiška. Treneriams linkėčiau daugiau ramybės, palaikymo ir tolerancijos. Aišku, kai pasižiūri Eurolygą ir Šarūną Jasikevičių, gali pagalvoti, kad tas perdėtas šaukimas ir rėkimas – raktas į pergales. Tačiau net geriausius Eurolygos žaidėjus tiek šaukimai išmuša iš vėžių, ką jau kalbėti apie vaikus. Kaip jau išmokei žaisti vaikus, taip jie ir žais. Aišku, reikalavimai turi išlikti, bet treneriai kartu yra ir psichologai, kurie turi atkreipti dėmesį į moksleivių kūno kalbą ir  pagal tai derinti savo veiksmus.

Tėveliams linkėčiau tiesiog pasimėgauti krepšinio švente ir nesistengti rungtynių metu patarinėti savo vaikučiams. Tam yra treneris, kuriam tikrai rūpi galutinis rezultatas. Galiausiai, žaidžia patys vaikai ir jie priima sprendimus pagal tai, kaip yra įpratę treniruotėse. Rungtynės tiesiog įprasmina treniruočių procesą, todėl į rungtynes tėveliams reiktų ateiti kaip į šventę.

Pamenu, kai kažkada sūnus Martynas su moksleivių komanda išvyko į turnyrą Prancūzijoje. Jis grįžęs pasakojo, kad prancūzų tėveliai po kiekvieno taiklaus metimo plojo ir savo, ir varžovų komandai. Aišku, Martynui tai buvo kultūrinis šokas (šypsosi).

Per savo profesinę veiklą dirbote aukščiausiame lygyje – iš vidaus matėte, kaip organizuojami Europos, pasaulio čempionai ir netgi olimpinės žaidynės. Kaip jaučiatės dirbdamas SKM organizacijoje?

Visų pirma, labai džiaugiuosi, kad esu čia. Iš tikrųjų, darbas čia netgi pranoko mano lūkesčius ir labai džiaugiuosi, kad dirbdamas čia galiu prisidėti tiek prie mokyklos, tiek prie Vilniaus ir visos Lietuvos krepšinio. 

Naujienų sąrašas