Istorija, kurią verta išgirsti: pirmajam MKL titului – 10 metų: kaip atrodė ir ką dabar veikia pirmieji SKM čempionai?

2015-ųjų balandžio 19 diena – viena kertinių datų Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) istorijoje. Lygiai prieš dešimtmetį Mindaugo Noreikos treniruojami „SKM-I Aviva“ krepšininkai 57:44 nugalėjo V. Knašiaus KM-I ekipą ir pirmą kartą mokyklos istorijoje iškovojo Moksleivių krepšinio lygos (MKL) U12 „Pirmojo iššūkio“ titulą.

Priminsime, kad dar 2012–2013 m. MKL C divizione pirmuosius aukso medalius SKM organizacijai laimėjo Egidijaus Ženevičiaus treniruojama 1999 m. gimusių krepšininkų karta.

Vis dėlto 2015 m. „SKM-I Aviva“ komandos triumfas žymi naują atkarpą mokyklos istorijoje – tai buvo pirmasis kartas, kai SKM komanda iškovojo titulą besivaržydama su geriausiomis savo metų Lietuvos komandomis.

2003 m. gimusi SKM krepšininkų karta vėliau laimėjo MKL U14 ir U18 A diviziono čempionatus ir metais vyresnių U17 B diviziono čempionatą. Visgi šiame tekste daugiausiai dėmesio skirsime U12 čempionatui ir tai, kaip susiklostė šios komandos narių likimai.

2003 m. gimusi krepšininkų karta ypatinga ir dėl dar vieno aspekto – tai pirmieji mokyklos auklėtiniai, kuriuos SKM ugdė nuo pat pirmosios klasės, o kai kuriuos – dar nuo darželio laikų.

PIRMOSIOS U12 TRIUMFO AKIMIRKOS

2014–2015 m. sezone M. Noreikos auklėtiniai U12 čempionate laimėjo visas žaistas 23 rungtynes.

MKL U12 finalo ketvertas vyko „Impuls“ sporto centre. Savanorių prospekto ir Žemaitės gatvių sankryžoje įsikūrusiame pastate jau seniai nebėra nei sporto klubo, nei jame buvusios krepšinio arenos, tačiau SKM biurą vis dar puošia titulas, kuris amžiams liks mokyklos istorijos puslapiuose.

Nors 2015 m. U12 didžiojo finalo protokolo skaičiai MKL.lt svetainėje nėra pasiekiami, auksinių berniukų treneris M. Noreika puikiai prisimena prieš dešimtmetį sporto salėje tvyrojusią atmosferą:

„Pagrindinis dalykas buvo meilė krepšiniui. Pagarba žaidėjams ir jų tėveliams, kad jie tikėjo manimi, organizacija, o bendros pastangos atvedė į bendrą rezultatą. Tai buvo didelis džiaugsmas man, komandai, bendruomenei ir visai organizacijai. Buvau jaunas treneris ir tai, kas vyko, man irgi buvo nauja patirtis.“

Kalbėdamas apie U12 čempionatą, kuris taip pat vadinamas „Pirmuoju iššūkiu“, tituluotas treneris atkreipė dėmesį į mažai kam žinomą faktą:

„U12 čempionate su šia komanda žaidėme net 3 sezonus iš eilės. Mačiau, kad turime konkurencingą komandą, todėl išdėsčiau savo argumentaciją tuometinei SKM vadovybei ir priėmėme sprendimą žaisti 2012–2013 m. U12 čempionate. Manėme, kad žaidėjams naudinga grūdintis žaidžiant su dvejais metais vyresniais oponentais. Įsivaizduokite, kaip atrodė prieš penktoką žaidžiantis trečiokas... Tai buvo nestandartinis sprendimas, bet tikime, kad jis prisidėjo prie krepšininkų tobulėjimo.“

Paklaustas, kokią vietą trenerio širdyje užima 2003 m. gimusi krepšininkų kartą, M. Noreika atsakė:

Šita karta visada liks mano atmintyje ir širdyje, nes ji to yra verta. Džiugu, kad žaidėjai atrado savo gyvenimo kelią ir nemaža jų dalis yra likę krepšinyje. Tikiuosi, kad tokios garbingos sukakties proga susiorganizuosime komandos susitikimą ir prisiminsime pergalingus laikus. Beje, iki šiol esame vieninteliai, kuriems pavyko laimėti MKL U18 čempionatą. Labai tikimės, kad 2007 m. karta mūsų nepaliks vienišų ir jau šį savaitgalį prisijungs prie šio mūsų garbingo klubo (šypsosi – autoriaus pastaba).“

Tuo metu vienas iš SKM įkūrėjų Andrius Čerškus prisimena: „Tai buvo turbūt įsimintiniausias mano matytas MKL finalo ketvertas. Ten buvo orkestras, tribūnos lūžo nuo mūsų žiūrovų – palaikyti komandos atėjo ne tik 2003 m. kartos krepšininkai ar jų tėvai, bet praktiškai visa SKM bendruomenė. Tada aš supratau, kaip mums svarbu turėti savo areną, kurioje galėtų tilpti visa mūsų didžiulė šeima. Tai buvo didžiulis SKM šeimos triumfas. Manau, kad tiek daug emocijų vėl išgyvensiu tik tada, kai mes išties turėsime savo namų areną.“

MKL U12 čempionais 2014–2015 m. tapo šie SKM krepšininkai: Gediminas Alisas, Martynas Butrimas, Povilas Čereška, Lukas Gudavičius, Jonas Krasauskas, Bartautas Linartas, Adomas Linartas, Rokas Maižiešius, Daniel Oleškevič, Lukas Pivoriūnas, Laurynas Ringaitis, Kasparas Sideravičius, Aurimas Stukas, Lukas Urbonas, Gytis Valickas, Lukas Žiemys, Edgaras Žižys.

SKM.lt kviečia pasinerti į pastarojo dešimtmečio prisiminimus ir juos išgyventi drauge su pirmaisiais SKM čempionais.

Ką prisimenate iš 2014–2015 U12 čempionato? – pradėjome pokalbį su 2003 m. auksinės kartos  SKM krepšininkais.

Lukas Pivoriūnas: „Labiausiai išlikęs prisiminimas iš tų metų čempionato – finalinis ketvertas, kai būdamas 11 metų apšilinėju „Impuls“ salėje ir matau, kaip renkasi vis daugiau ir daugiau žmonių. Apšilimo pabaigoje atkreipiau dėmesį, kad laisvų vietų paprasčiausiai nebeliko ir salė buvo pilnutėlė.“

Edgaras Žižys: „Tai buvo labai įdomus ir svarbus žingsnis mokyklos istorijoje. Kai tėvai važiuodavo mūsų palaikyti į Klaipėdą ar Kauną, pasijusdavau kaip tikrose LKL rungtynėse.“

Gytis Valickas: „Prisimenu būtent tą atmosferą, didelę minią žmonių, kurie susirinko mus palaikyti. Tai yra šiek tiek keista, nes tai vis tik buvo U12 čempionatas.“

Kasparas Sideravičius: „Prisimenu, kad buvome absoliutūs sezono lyderiai ir to aukso norėjome labiausiai iš visų. Finalinės rungtynės buvo filmuojamos, jas komentavo gerbiamas Rūtenis Paulauskas. Dar iki šiol kartais pasižiūriu šį įrašą. Tas aukso medalis – vienas įsimintiniausių epizodų mano karjeroje.“

Kuo išsiskyrė tuometinė „SKM-I Aviva“ komanda?

Kasparas Sideravičius: „Ta komanda buvo tiesiog tobula. Turėjome nerealius vyrukus, su kuriais dirbti buvo tikras malonumas. Puikiai sutardavome tiek aikštėje, tiek už jos ribų, todėl ta komandos „chemija“ buvo esminis pagrindas mūsų visiems apdovanojimams.

Vienareikšmiškai noriu išskirti ir mūsų trenerį M. Noreiką. Dabar jau pats treniruodamas žaidėjus vis labiau vertinu, kokį gerą trenerį bei žmogų turėjau visą savo vaikystę bei paauglystę. Tas žmogus mane bei kitus stūmė virš mūsų ribų – taip daro ne kiekvienas treneris. Todėl, atiduodu pilną pagarbą Mindaugui. Jis yra ne tik nerealus strategas, tačiau ir pavyzdinė asmenybė su tvirtu charakteriu. Tokio žmogaus reikia kiekvienam augančiam sportininkui.“

Edgaras Žižys: „Mes nuo U12 iki pat U18 neturėjome aukštų žaidėjų, tad visos rungtynės buvo konstruojamos per greitas atakas ir treneris Mindaugas tai labai akcentuodavo. Manau tai ir buvo mūsų išskirtinė savybė – buvome greiti ir komandiški.“

Lukas Pivoriūnas: „Mes niekada nebuvome aukščiausia ar fiziškai stipriausia komanda. Jau U12 čempionate mus varžovai lenkė ir ūgiu, ir fiziškumu, bet ką mes turėjome, tai greitį ir komandiškumą. Manau tai ir buvo du pagrindiniai dalykai leidę mums laimėti tų metų čempionatą.“

Gytis Valickas: „Nepasakyčiau, kad tuo metu mūsų komanda labai išsiskyrė talentu ar kažkokiais ypatingais gebėjimais. Turėjome puikų trenerį, kuris ugdė discipliną ir tas, be abejo, padėjo mums pasiekti istorinę SKM pergalę.“

Kaip dabar galite reflektuoti savo triumfą U12 čempionate? Ar tuomet supratote, kad žygiuojate iki tol mokyklos dar nepramintu keliu ir galite tapti pirmaisiais SKM čempionais?

Lukas Pivoriūnas: „Tiesa sakant, tik po finalo supratome, ką iš tikrųjų pasiekėme. Taip, žinojome, kad žaidžiame savo amžiaus Lietuvos čempionato finale, bet prieš rungtynes dar nelabai suvokėme, kad mes galime būti pirmieji. Tik pasibaigus rungtynėms Andrius Čerškus mums paaiškino ir pasakė, kad mes esame pirmieji mokyklos auklėtiniai, kuriems pavyko pasiekti titulą.“

Kasparas Sideravičius: „Kai laimėjome, net nežinojau, kad sukūrėme istoriją. Tik einant laikui supratau, kad mes esame pirmieji, padarę tokį didelį žingsnį šioje krepšinio mokykloje. Todėl, laikui tiksint, vis labiau vertinu tą pirmąjį mūsų auksą, nes niekas kitas to nepakeis. Padarėme tai pirmieji – visada tokiais liksime ir tas šildo širdį.“

Kokie prisiminimai apie trenerį Mindaugą Noreiką? Koks jis buvo treneris būtent tą sezoną?

Gytis Valickas: „Mindaugas Noreika yra nuostabus treneris ir žmogus. Man asmeniškai jis padėjo išsiugdyti discipliną, mentalitetą, kad reikia sunkiai dirbti, norint ką nors pasiekti. Visuomet matėsi, kad jis nori laimėti, išspausti iš mūsų maksimalų potencialą. Toks treneris jis buvo visada, nesvarbu – tai buvo U12 ar U18 čempionatas.“

Edgaras Žižys: „Pradžioje mūsų komandą turėjo treniruoti Algirdas Milonas, tačiau jis gavo profesionalaus klubo pasiūlymą ir tada mūsų gyvenimuose atsirado Mindaugas. Apie Mindaugą turiu vieną gerą prisiminimą – jis visada vaikščiodavo su „Jordanais“ (Michaelo Jordano prekinio ženklo drabužiais, - autoriaus pastaba). Man visą gyvenimą liks tas pirmas ryškus įspūdis, kai į pirmąją treniruotę Mindaugas atėjo su „Jordanų“ sportiniu kostiumu,  pagalvojau, va čia tai bus treneris (šypsosi).

Kai esi vaikas, atrodo, kad Mindaugas galbūt yra per griežtas treneris, bet dabar, kai darbe tenka susidurti su sunkia užduotimi, jo mokymas skatina nepasiduoti ir nuvyti blogas emocijas. Jo treniravimas mane paskatino greitai kilti karjeros laiptais ir dabar esu laimingas būdamas ten,  kur esu.“

Kasparas Sideravičius: „Tikrai nėra daug trenerių, kurie taip stipriai nori, kad pasiektum savo pilną potencialą, Mindaugas būtent buvo tas, kuris mus ne tik mokė, kaip žaisti krepšinį, tačiau kaip būti geru žmogumi, diegė vertybes, kurios man iki šiol praverčia. Be M. Noreikos būčiau „skystas“, koks momentais ir buvau vaikystėje. U12 čempionate Mindaugas buvo toks, koks ir visus kitus sezonus – maksimaliai save atiduodantis ir daug reikalaujantis, nes laimėti jam reiškė viską. Jis mums ir perdavė tokį charakterį – mes irgi norėjome laimėti viską.“

Lukas Pivoriūnas: „Treneris Mindaugas su mumis buvo griežtas, bet teisingas. Kaip ir pridera geram treneriui, jis iš mūsų reikalavo daug daugiau nei, galbūt, mes patys galvojome, kad galime. Būtent tai ir padėjo pasiekti titulus. Pas trenerį Mindaugą žaidžiau nuo pat pirmosios iki vienuoliktos klasės. Tai yra vienuolikos metų kelionė, kurioje treneris mus nuolat ragino būti geresniais. Kai dabar pasižiūri atgal, supranti, kad jis tai darė todėl, nes tikėjo mumis ir žinojo, kad galime pasiekti daug.“

Laimėjote tiek savo pirmąjį, tiek paskutinį MKL čempionatą. Tapote pirmieji, kurie laimėjo tiek U12, o po to ir U18 čempionatus. Koks jausmas priminus visą šį kelią ir ypač U18 čempionatą?

Gytis Valickas: „Visada labai smagu prisiminti U18 čempionato triumfą. Niekada nebuvome laikomi favoritais, bet visada buvome puiki komanda, kurios žaidėjai suprato savo vaidmenį. Būtent tas ir lėmė mūsų pergalę U18 čempionate.“

Lukas Pivoriūnas: „Manau, kartu praleistas laikas mus labai suvienijo. Visa tai atsispindėjo ir U18 čempionate – finalo ketvertą atvykome būdami visiškai nuvertinti. Nemanau, kad kažkas už SKM ribų tikėjo mumis. Tuo metu, priešingai nei varžovai, neturėjome nė vieno NKL žaidėjo. U18 finalo ketverte pasimatė visas 11 metų darbo rezultatas. Trenerio reikalavimai, pastangos mus treniruojant ir grūdinant atsipirko ir tas mums leido pradėti ir užbaigti savo MKL kelią čempioniškai.“

Kasparas Sideravičius: „Jausmas – neapsakomas. Kai pagalvoji, kad su tam tikrais vyrukais nuo pat pirmųjų žingsnių krepšinyje nužygiavai tokį kelią, susimąstai, kad dėl tokių akimirkų mes ir gyvename. Tikrai nėra daug komandų, kurios nuo U12 išlaiko tą patį komandos branduolį ir metai iš metų iki pat U18 skina apdovanojimus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose turnyruose.“

2003 m. karta yra pirmoji, kuri nuo pat pirmosios klasės ugdė savo įgūdžius SKM organizacijoje. Kuo ši mokykla jums buvo ar vis dar tebėra ypatinga?

Gytis Valickas: „SKM – puiki organizacija. Džiugu matyti, kaip toli ji nuėjo ir kiek daug pasiekė. Viskas prasidėjo kaip paprastas krepšinio būrelis, bet visas laikas praleistas kartu su komanda buvo nuostabus. Dėka šios organizacijos pavyko sukurti nepamirštamas akimirkas, kurias iki dabar yra smagu prisiminti.“

Edgaras Žižys: „Aš visada maniau ir manysiu, kad mums visiems labai pasisekė, kad atėjome į tą pirmąją treniruotę. 2010 m. Vilniuje, kaip ir dabar, buvo daugiau variantų, bet atėjome būtent į SKM. Sakyčiau, mes buvome paprastesni nei tuometiniai varžovai iš kitų krepšinio mokyklų. Kitiems, galbūt, rūpėjo parodyti, kieno sportiniai bateliai gražesni, kieno tėvai turi daugiau pinigų, o mums tiesiog rūpėjo krepšinis. Dabar, kai kolegos darbe paprašo kažkokios rekomendacijos, visada kviečiu jungtis prie SKM, nes ten žaidžia vaikai, kurie turi talentą ir myli krepšinį.“

Kasparas Sideravičius: „Viskas prasidėjo nuo SKM, čia aš susipažinau su krepšiniu. Ši organizacija visą gyvenimą išliks giliai širdyje, nes be SKM nebūčiau pasiekęs to, ką esu pasiekęs dabar. Tikiu, kad ši krepšinio mokykla dar užaugins ne vieną dominuojančią kartą.“

Lukas Pivoriūnas: „Kaip jau esu ne kartą minėjęs, būti SKM dalimi yra išskirtinis jausmas. Aišku, nežinau, kaip yra kitose mokyklose, bet čia yra ypatingas artumo jausmas tarp žaidėjų, trenerių, visos administracijos ir netgi vadovų. Rodomas didelis dėmesys žaidėjų tobulėjimui ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų. Sutinku, kad svarbiausia yra išauginti gerus žmones, o krepšinis, sakykime, „ateis iš paskos“. Manau, šis posakis puikiai yra taikomas SKM.“

Ar vis dar palaikote ryšius su treneriu ir kitais komandos draugais?

Gytis Valickas: „Su treneriu kartais pasikalbame, kai reikia kokių nors patarimų. Daugelis komandos narių yra pasukę savais keliais, tačiau su keliais iš jų iki dabar bendraujame pakankamai dažnai.“

Kasparas Sideravičius: „Kadangi stebiu ir pats treniruoju tam tikrus SKM auklėtinius, susimatome ir pasikalbame su treneriu. Tačiau taip pat tikiu, kad po tiek daug mano sukelto streso, treneris Mindaugas nori nuo manęs pailsėti (juokiasi). Su komandos draugais taip pat bendraujame, su kai kuriais susirašome vos ne kasdien. Tie vyrukai man yra šeima ir liks vieni artimiausių žmonių visą mano gyvenimą.“

Lukas Pivoriūnas: „Tikrai tenka pabendrauti su daugeliu buvusių komandos draugų, palaikome ryšį su treneriu. Visų gyvenimai pakrypo gan skirtingomis kryptimis. Vienas komandos draugų atsidarinėja kavinę, kitas turi savo individualių įgūdžių mokyklėlę, trys komandos nariai Amerikoje žaidžia NCAA. Svarbiausia, kad visi užaugome gerais žmonėmis ir neatitolome nuo sporto. Artėja penkių metų sukaktis nuo mūsų paskutinio trofėjaus U18 čempionate – reikės organizuoti komandos susibūrimą (šypsosi).“

Šį sezoną MKL U12 čempionate kovą dėl titulo vis dar tęsia Karolio Čyžiaus vadovaujama „SKM-I Vilniaus duonos“ krepšininkai. Ko norėtumėte palinkėti šiai komandai ir visai SKM bendruomenei?

Edgaras Žižys: „Aš matau kaip SKM auga ir kaip vis daugiau ir daugiau komandų pasiekia tą išsvajotą titulą, tad palinkėčiau tęsti nuostabų žaidimą ir toliau kelti SKM vardą tarptautiniu mastu.“

Lukas Pivoriūnas: „Norėčiau palinkėti vieningumo ir atsidavimo. Kol būsime vieningi, tol jokie iššūkiai nėra per dideli. SKM jauniesiems krepšininkams linkiu išlaikyti būtent tokį požiūrį.“

Kasparas Sideravičius: „Linkiu K. Čyžiaus kariaunai gerinti visus rekordus, imti visas įmanomas pergales, kankinti kiekvienus priešininkus ir apibendrinus – absoliučiai dominuoti ir būti „šunimis“ – kietais ir nieko nebijančiais. SKM bendruomenei linkiu ir toliau daryti tai, ką jūs darote, nes tai darote puikiai. Auginkite ir toliau ateities žvaigždes, jų niekada nebus per daug.“

DAUGIAU APIE ISTORINES SKM KOMANDŲ PERGALES SKAITYKITE ČIA 

Naujienų sąrašas