Eurolygos akademijoje dalyvaujanti SKM trenerė S. M. Kovačevič: „Svarbu išlikti smalsiems“

Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) trenerė Sonja Maja Kovačevič šį sezoną ne tik siekia pergalių su U12 ir U16 SKM merginų komandomis, bet ir dalyvauja prastižinėje Eurolygos trenerių akademijoje (EHCB).

Artimiausius 9 mėnesius paskaitas ir seminarus projekto dalyviams ves žinomiausi Europos treneriai, tarp kurių bus ir daugkartinis Eurolygos čempionas Željko Obradovičius. Tarp seminaruose nagrinėjamų temų – trenerio darbo prioritetai, skautingas, atletinis rengimas, taisyklių niuansai ir sporto medicina.

„Labai laukiu galimybės pagilinti savo trenerės žinias ir pritaikyti tai, ką išmoksiu, savo darbe su mūsų SKM merginomis. Taip pat mielai pasidalinčiau naudingomis idėjomis su mūsų trenerių kolektyvu“, – sako SKM trenerė S. M. Kovačevič.

Krepšinio specialistė SKM organizacijoje darbuojasi jau antrąjį sezoną. 2025– 2026 m. trenerės vadovaujama „SKM-I“ merginų komanda triumfavo Moksleivių krepšinio lygos (MKL) U15 B divizione, o Baltijos krepšinio lygoje (BBBL) iškovojo bronzos medalius.

Šį sezoną S. M. Kovačevič auklėtinės grumiasi prestižiniame U16 Lietuvos merginų čempionate, U18 B divizione ir „Pirmajame iššūkyje“ (U12).

Išsamiame interviu su SKM trenere ir buvusia profesionalia krepšininke S. M. Kovačevič aptarėme specialistės lūkesčius Eurolygos trenerių akademijoje, kaip mokymų turinį bus galima pritaikyti SKM treniruotėse ir tai, koks turėtų būti jaunimo krepšinio trenerių tobulėjimo kelias.  

Kaip sužinojote apie Eurolygos trenerių akademiją ir kas paskatino joje dalyvauti? – SKM.lt pradėjo pokalbį su trenere.

Apie EHCB trenerių akademiją pirmą kartą išgirdau iš kolegų trenerių ir draugų iš užsienio, ypač Prancūzijos ir Serbijos. Prieš dvejus metus dalyvavau keturių dienų EHCB seminare Atėnuose, pernai jų paskaitų klausiausi internetu, o šiemet nusprendžiau prisijungti prie devynis mėnesius trunkančios programos.

Krepšinis nuolat keičiasi, todėl treneriai turi mokytis, keistis idėjomis ir kelti sau naujus iššūkius. Norėjau pagilinti savo žinias, mokytis iš geriausių Europos trenerių ir įgytas žinias perduoti savo SKM auklėtinėms.

Kokiu formatu vyksta paskaitos, diskusijos ir seminarai?

Didžioji programos dalis vyksta internetu. Paskaitos rengiamos maždaug dvi ar tris dienas per savaitę, sesijos paprastai trunka vieną ar dvi valandas.

Mane ypač žavi paskaitų išsamumas – profesoriai nagrinėja viską nuo žmogaus kūno funkcionavimo ir biomechanikos iki judesių, techninių įgūdžių bei fizinio rengimo. Labai vertingas ir bendravimas su kitais treneriais, kurių apie 70 proc. dirba su jaunimo komandomis. Be to, turėsime galimybę vieną savaitę stebėti vieno iš Eurolygos trenerių darbą: treniruotes, pasirengimą rungtynėms ir trenerių štabo veiklą.

Ar buvo sudėtinga patekti į šią programą?

Atranką sudarė pokalbis ir keli klausimai apie mano, kaip trenerės, patirtį, motyvaciją bei lūkesčius. Patvirtinimą apie priėmimą gavau maždaug per dieną. Tikslaus kandidatų skaičiaus nežinau, tačiau priėmimą į akademiją vertinu ne tik kaip privilegiją, bet ir kaip atsakomybę kuo geriau išnaudoti šią galimybę.

Ką jums asmeniškai reiškia atranka į Eurolygos vyriausiųjų trenerių valdybos organizuojamą akademiją?

Tai didelė galimybė profesiškai augti, išbandyti save ir mokytis iš žmonių, dirbančių aukščiausiu Europos krepšinio lygiu. Tačiau į tai žiūriu ir kaip į investiciją į savo žaidėjas – viską, ko išmoksiu, noriu perduoti SKM auklėtinėms. Taip pat labai vertinu galimybę priklausyti tarptautinei trenerių bendruomenei, keistis idėjomis ir susipažinti su kitokiais požiūriais.

Kuo ši akademija skiriasi nuo kitų trenerių tobulėjimo programų?

Kadangi jau esu dalyvavusi EHCB seminare ir klausiusi jų paskaitų internetu, gerai žinojau jų ugdymo kokybę. Vis dėlto ši devynių mėnesių akademija yra kur kas išsamesnė.

Labiausiai žavi detalumas – Belgrado universiteto profesoriai nagrinėja mokslinius ir techninius krepšinio aspektus nuo žmogaus kūno funkcionavimo iki judėjimo mechanikos, fizinio rengimo ir įgūdžių ugdymo. Be to, čia ne tik klausomės paskaitų, bet ir aktyviai diskutuojame su profesoriais bei kitais treneriais.

Programą sudaro aštuoni moduliai. Kurios temos jus labiausiai domina?

Mane ypač domina žaidėjų ugdymas, techninis ir taktinis pasirengimas, biomechanika, gynybos sistemos ir rungtynių analizė. Dirbdama su jaunaisiais žaidėjais noriu suprasti ne tik tai, kaip išmokyti tam tikro įgūdžio, bet ir kodėl jį mokome būtent tokiu būdu. Taip pat įdomu, kaip profesionalios komandos rengiasi rungtynėms, atlieka korekcijas ir priima taktinius sprendimus.

Iš kurių trenerių patirties ypač laukiate galimybės pasimokyti?

Vienas labiausiai mano gerbiamų trenerių yra Željko Obradovičius. Turėsime galimybę pasirinkti vieną iš dešimties geriausių Eurolygos trenerių ir savaitę praleisti su jo komanda. Taip pat labai gerbiu Šarūną Jasikevičių, tačiau mano pirmasis pasirinkimas būtų Obradovičius. Mane ypač domina jo požiūris į discipliną, komandos organizavimą, taktines detales ir mentalitetą. Norėčiau pamatyti, kaip jis ruošia komandą rungtynėms, organizuoja treniruotes ir analizuoja pasirodymą po rungtynių.

Kaip akademijoje įgytas žinias planuojate pritaikyti dirbdama su SKM merginų komandomis?

Treniruoju skirtingo amžiaus merginas, todėl savo metodus turiu pritaikyti prie jų amžiaus, patirties ir vystymosi etapo. Negaliu tiesiog nukopijuoti profesionalių Eurolygos komandų darbo. Noriu pasiimti idėjas ir principus, kurie tiktų jaunimo krepšiniui – gerinti treniruočių struktūrą, gynybos ir puolimo principų mokymą, individualių įgūdžių ugdymą bei psichologinį pasirengimą. Svarbiausia, noriu, kad mano merginos ne tik vykdytų nurodymus, bet ir geriau suprastų krepšinį – gebėtų skaityti žaidimą, savarankiškai priimti sprendimus ir suprasti, kodėl aikštėje atlieka vieną ar kitą veiksmą.

Gal galėtumėte palyginti jūsų gimtosios Juodkalnijos ir Lietuvos jaunimo krepšinio programas?

Didelių skirtumų nematau. Abiejose šalyse daug dėmesio skiriama krepšinio pagrindams, individualiems įgūdžiams, komandiniam darbui ir disciplinai. Jei reikėtų įvardyti nedidelį skirtumą, sakyčiau, kad, remiantis mano asmenine patirtimi, Balkanų šalių vaikai kartais būna šiek tiek atkaklesni ir konkurencingesni. Tačiau kiekvienas žaidėjas yra skirtingas. Apskritai panašumų yra kur kas daugiau nei skirtumų. Svarbiausia – kokią aplinką sukuriame jauniesiems žaidėjams ir kaip padedame jiems tobulėti aikštėje bei už jos ribų.

Kiek jaunimo treneriui svarbu mokytis iš profesionalaus krepšinio?

Tai labai svarbu, tačiau ne mažiau vertinga mokytis iš kitų jaunimo trenerių ir universitetų profesorių. Kitas treneris gali pasidalyti praktine idėja, profesorius – moksliniu pagrindu, o profesionalus treneris parodyti, kaip principai taikomi aukščiausiu lygiu. Jaunimo ir profesionalus krepšinis nėra tas pats, tačiau daugelį principų galima pritaikyti pagal savo žaidėjų amžių, gebėjimus ir poreikius.

Kokios vertybėmis vadovaujatės savo kasdieniniame darbe?

Svarbiausios vertybės man yra disciplina, pagarba, atsidavimas ir atsakomybė. Esu reikli trenerė, tačiau taip pat tikiu savo žaidėjomis, jas palaikau ir stengiuosi suteikti pasitikėjimo savimi. Visada sakau, kad jos neturėtų bijoti klysti, nes klaidos yra mokymosi dalis.

Viena didžiausių trenerio darbo prasmių – matyti, kaip jaunos žaidėjos auga ne tik kaip krepšininkės, bet ir kaip asmenybės. Mano ambicija – toliau augti kaip trenerei ir kurti aplinką, kurioje mano žaidėjos galėtų atskleisti visą savo potencialą. Noriu, kad vieną dieną galėčiau pasakyti, jog teigiamai paveikiau jų gyvenimus.

Ar šiandien jaunimo krepšinio treneriui pakanka tiesiog gerai išmanyti krepšinį?

Ne. Šiuolaikinis treneris turi suprasti psichologiją, komunikaciją, motyvaciją, fizinį vystymąsi ir tai, kaip jauni žmonės mokosi. Taip pat reikia kantrybės, lyderystės ir gebėjimo pritaikyti metodus prie skirtingų asmenybių. Bendravimas su tėvais, kitais treneriais ir visa komandos aplinka taip pat yra svarbi darbo su jaunimu dalis. Treneris turi būti mokytojas, lyderis ir kartais net mentorius. Geriausi treneriai, mano manymu, yra tie, kurie nuolat mokosi ir nebijo kvestionuoti savo darbo metodų.

Ką pasakytumėte treneriams, kurie norėtų tobulėti? 

Tikrai paskatinčiau nuolat mokytis. Nebūtina stoti į brangią akademiją – galima dalyvauti seminaruose, trenerių klinikose, stebėti treniruotes, bendrauti su kolegomis ir išlikti smalsiems. Man pačiai mokymasis yra nuolatinis procesas. Prieš dvejus metus dalyvavau EHCB seminare Atėnuose, pernai klausiausi paskaitų internetu, o šiemet pasirinkau devynių mėnesių akademiją. Mano žinutė jauniems treneriams paprasta: niekada nenustokite mokytis, nemanykite, kad jau viską žinote, ir visada būkite pasiruošę tobulėti. Kuo geresni tampame kaip treneriai, tuo daugiau galime duoti savo žaidėjams.

Naujienų sąrašas