Ką karas daro su mūsų psichika ir kas iš tikrųjų kuria psichologinį atsparumą?

Ką darytumėte, jei kasdien dirbtumėte su žmonėmis, kuriems karas – ne žinia iš naujienų, o kasdienybė? Kaip kalbėtumėtės su paaugliais, kuriems „normalus gyvenimas“ reiškia oro pavojaus sirenas, žinias apie žuvusius artimuosius ir nuolatinį persikraustymą?

Būtent šiuos klausimus praėjusį penktadienį narpliojo psichiatrijos ir psichoterapijos klinikos „Gali būti“ suburta daugiau nei 100 psichikos sveikatos, švietimo ir socialinės srities profesionalų bendruomenė konferencijoje „Psichologinis atsparumas karo ir migracijos kontekste: trauma, pagalba ir įgalinimas“. Tai – pirmasis klinikos „Gali būti“ organizuotas išorinis renginys, vykęs po Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Unity Through Hoops: Healing and Integrating Young Refugees“ („Parama Ukrainos jaunimui Lietuvoje“) skėčiu. Konferencijoje dalyvavo 8 lektoriai iš Lietuvos ir užsienio, o tarp klausytojų – nemažai užsieniečių, todėl renginys buvo dvikalbis.

Nestabilumo pasaulis ir mūsų psichika

Karas regione, pandemijos pasekmės, geopolitinis neužtikrintumas, greitas gyvenimo tempas ir informacijos perteklius – visa tai ne tik formuoja naujienų srautus, bet ir kuria nuolatinę įtampą mūsų viduje. O tiems, kurie paliko savo namus dėl karo, ši įtampa tampa asmenine kasdienybe.

Konferencijoje dalyviai visą dieną gilinosi į klausimą: kas iš tiesų padeda žmogui išlikti psichologiškai atspariu tokioje realybėje? Specialistai pabrėžė:

·       Baimė, įniršis, bejėgiškumas ir išsekimas: visa tai yra natūralus adaptyvus atsakas bandant išgyventi nepakeliamomis sąlygomis.

·       Atsparumas nėra įgimtas. Jis susidaro iš žmogaus turimų vidinių ir išorinių resursų: palaikančių ryšių, gebėjimo prašyti pagalbos. Socialinė parama ir priklausymo bendruomenei jausmas yra vieni iš stipriausių psichologinio saugumo veiksnių.

·       Būti resursu kitam – tai ne „sutaisyti“ žmogų, o suteikti saugią erdvę, palaikantį ryšį ir patikinti, kad jo/jos išgyvenama reakcija į stresą yra normalu.

·       4M (maistas, miegas, mankšta, miškas) – paprasti, bet kertiniai elementai, be kurių sudėtingesnės psichologinės intervencijos tiesiog neturi kur „įsišaknyti“.

Gili ir praktiška diena profesionalams

Konferencijoje „Gali būti“ kvietė kalbėti ne tik apie teoriją, bet ir apie realias darbo situacijas, kuriose profesionalai susiduria su karo ir migracijos pasekmėmis. Konferencijoje pranešimus skaitė:

·       doc. dr. Vitalija Lepeškienė, klinikinė psichologė, Geštaltinės psichoterapijos instituto „Dialogas“ vadovė – pranešime „Psichoterapeuto gyvenimas karo sąlygomis: diskusija apie patyrimus“ pristatė itin jautrius psichologų-psichoterapeutų iš 6 šalių liudijimus apie darbą karo sąlygomis, aptarė profesinio atsparumo, etikos ir vidinių resursų temą.

·       Aurimas Navys, karybos apžvalgininkas – pranešime „rusijos kognityvinio karo aspektai“ analizavo informacinio ir emocinio karo prieš Ukrainą ir Baltijos šalis būdus, aiškino „refleksyvios kontrolės“ principus ir kvietė didinti visuomenės sąmoningumą atsirenkant informacijos šaltinius bei mažinant kolektyvinį nerimą.

·       doc. dr. Inga Truskauskaitė, Psichologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja – pranešime „Kas iš tiesų padeda žmogui išlikti psichologiškai atspariu krizių akivaizdoje?“ aptarė atsparumo formavimąsi skirtingais raidos etapais, rizikos ir apsauginius veiksnius, lemiančius psichikos sveikatą.

·       Tacjak Galina, Jungo analitinės krypties psichologė-psichoterapeutė iš Ukrainos – pranešime „Karo traumos išgyvenimas tarp ukrainiečių – sunkumai ir resursai“ kalbėjo apie kasdienį ukrainiečių, likusių tėvynėje, gyvenimą karo realybėje, karinės traumos psichologinę dinamiką bei asmeninius ir bendruomeninius resursus, padedančius adaptuotis.

·       Jovita Kriukelytė, psichologė, Individualiosios psichologijos konsultantė – pranešime „Atsparumas nėra ištvėrimas: adlerietiškas požiūris krizinėje konsultacijoje“ pristatė atsparumą kaip aktyvų adaptacijos procesą ir jo taikymą krizinėje pagalboje.

·       Jan Hilbig, gydytojas psichiatras-psichoterapeutas – pranešime „Emocijų reguliavimas ir kriziniai elgesio modeliai: DBT perspektyva“ aptarė dialektinės elgesio terapijos principus, orientuotus į emocijų reguliaciją ir darbą su kriziniais elgesio modeliais.

·       Elona Lovčikienė, Jungo analitinės krypties psichologė-psichoterapeutė – pranešime „Vaizduotė prieš traumą iškilių asmenybių gyvenime“ analizavo vaizduotės ir psichologinių įveikos mechanizmų vaidmenį traumos kontekste, pateikė pavyzdžių iš žinomų asmenybių gyvenimo.

·       doc. dr. Asta Adler, Jungo analitinės krypties psichologė-psichoterapeutė – pranešime „Savižala kaip fizinė vidinio skausmo raiška“ nagrinėjo savižalos elgesio psichologinę funkciją ir klinikinius darbo su savižala aspektus.

Užsieniečių integracija: ką darome ir ko dar trūksta?

Renginį vainikavo diskusija apie užsieniečių, ypač ukrainiečių, integraciją Lietuvoje. Joje dalyvavo psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė, dirbanti projekte, „Unity Through Hoops“ projekto vadovas ir Sostinės krepšinio mokyklos atstovas Vidas Svetikas bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Inga Tarakavičiūtė.

Vidas Svetikas pažymi, kad stovyklų ir veiklų apklausos rezultatai atskleidė itin aukštą dalyvių ir tėvų pasitenkinimą – ypač teigiamai vertinami treneriai, atmosfera, veiklų įvairovė ir organizaciniai procesai. Didžioji dalis jaunuolių norėtų sugrįžti ir rekomenduotų veiklas kitiems.

Pasak projekto psichologų, po grupinių ir individualių konsultacijų pastebėta, kad sumažėjo prislėgtumo ir emocinio dirglumo lygis, sustiprėjo „vidinio aš“ pojūtis, didėjo jaunuolių pasitikėjimas savimi.

Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė skatina piliečius prisidėti prie jau vykstančių pagalbos užsieniečiams iniciatyvų ir džiaugiasi didele lietuvių kalbos kursų paklausa, kuri parodo, jog užsieniečiai iš tiesų noriai integruojasi į vietos bendruomenę ir mato save jos ilgalaikiais nariais.

Nuo teorijos – prie realių jaunų žmonių istorijų

Konferencija yra dalis ilgesnės „Gali būti“ ir Sostinės krepšinio mokyklos kelionės su Ukrainos jaunimu Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas – padėti šiems jaunuoliams sėkmingai integruotis į bendruomenę bei gerinti jų įsidarbinimo galimybes Lietuvoje. Projektas jungia sporto treniruotes ir psichikos sveikatos palaikymą, skatindamas tiek fizinę gerovę, tiek traumos įveikimą, padėdamas jaunimui sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę. Projekto veiklos:

·       kassavaitinės krepšinio treniruotės (30 ukrainiečių jaunuolių lieja prakaitą jau daugiau nei 8 mėnesius, įvyko jau beveik 300 valandų treniruočių);

·       vasaros sporto stovykla;

·       krepšinio teisėjavimo mokymai, padedantys įgyti praktinių įgūdžių;

·       asmeninės psichologinės konsultacijos: projektui pasibaigus bus įvykusios 200 individualių psichologinių konsultacijų;

·       tęstinė dėmesingo įsisąmoninimo grupė;

·       minkštųjų įgūdžių, reikalingų darbo rinkai, mokymų programa.

Nuo tėvynės atskirtas Ukrainos jaunimas susiduria su dideliais iššūkiais: psichologinėmis traumomis, socialine izoliacija ir kultūrinės adaptacijos sunkumais. Daug šių jaunuolių kovoja su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip nerimas ar potrauminio streso sutrikimas (PTSS), taip pat susiduria su sunkumais ieškant švietimo bei darbo galimybių Lietuvoje.

„Unity Through Hoops“ projektas tiesiogiai reaguoja į šiuos poreikius, teikdamas struktūruotą pagalbą, kuri apjungia fizinę veiklą ir psichoterapiją – metodus, įrodytai padedančius įveikti traumas ir skatinančius įsitraukimą į bendruomenę.

Projektas startavo 2025-ųjų rugpjūtį ir jau yra įsibėgėjęs – numatyta projekto pabaiga 2026 m. liepos mėn.

Naujienų sąrašas