Skambinkite: 8 679 24 419
Rašykite: info@skm.lt

Optimizmo pliūpsnis: Lietuvoje auga ypač individualiai stiprių krepšininkų karta?

2020 01 30 Jackas Flemingas, Medium.com ir SKM.LT

Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) trenerio Tomo Urbelionio treniruojami „SKM-I Travel Team“ (U13) krepšininkai pastarąsias dvi savaites keliavo po Australiją, kurioje dalyvavo įvairiuose turnyruose ir grožėjosi nepaprasta Okeanijos gamta. 

Melburne rungtyniavę vilniečiai sulaukė įvairių šalių skautų ir trenerių dėmesio. Pateikiame Australijos krepšinio trenerio Jacko Flemingo pastebėjimus, publikuotus Medium.com svetainėje.

Savo tinklaraštį apie Lietuvos jaunimo krepšinį J. Flemingas pradeda legendinio trenerio Ettore Messinos citata: „Taktika skirta vienai dienai. Įgūdis – visam gyvenimui.“

Kalbėdamas apie „SKM-I Travel Team“ ekipą, J. Flemingas negaili komplimentų visai Lietuvos krepšinio sistemai. Pasak jo, Lietuvos krepšinio mokyklas lankantys 12–13 metų vaikai jau yra ugdomi akcentuojant individualių įgūdžių svarbą, o to pirmieji vaisiai akivaizdžiai matosi.

Tai suteikia optimizmo, jog bendras Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir krepšinio mokyklų darbas, skirtas ugdyti individualų meistriškumą, Lietuvai netrukus užaugins ypač individualiai stiprių krepšininkų kartą.

Australijos krepšinio treneris taip pat išskyrė gerą SKM komandos organizuotumą puolime, gynyboje, o pabaigoje kėlė retorinius klausimus, į kuriuos, pasak jo, atsakymų reiktų ieškoti Australijos jaunimo krepšinio treneriams.

„SKM-I Travel Team“ praėjusį sezoną triumfavo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) „Pirmajame iššūkyje“, o šį sezoną U13 čempionate nėra patyrusi nė vieno pralaimėjimo (13/0).

Keliaudami į Australiją T. Urbelionio auklėtiniai filmavosi nuotaikingame vaizdo klipe. Jame SKM čempionų komanda atkreipia dėmesį į NBA lygoje gana laisvai traktuojamą žingsnių taisyklės suvokimą.  

J. Flemingo tekstas Medium.com portale

Neseniai vykusiame Elthamo Dandenongo krepšinio turnyre Melburne, Australijoje, mums pasisekė priimti „SKM-I Travel Team“ ekipą, kuri žaidžia U13 ir U14 divizionuose Lietuvoje. Jų žaidimo stilius ir meistriškumo lygis leido jiems pranokti daugelį atletiškesnių Melburno komandų.

Buvo vienas malonumas žiūrėti į juos žaidžiančius. Jie demonstravo vieną gražiausių jaunimo krepšinio pavyzdžių, kurį aš esu matęs. Šių jaunuolių žaidimas mums gali kelti daug klausimų apie tai, kaip mes žiūrime į jaunųjų krepšininkų tobulėjimą. Pastebėjimai, kuriuos dabar skaitysite, yra iš kelių skirtingų rungtynių, kurias stebėjau aš ir Ashas Arnottas, kuris yra „Victoria Metro“ treneris.

Pataikymas ir užbaigimo sugebėjimas

Keturiolikmečiai „SKM-I Travel Team“ turnyre pirmavo pagal pataikytus tritaškius, kurių pataikė 26 per 7 rungtynes. Visos kitos komandos per tokį patį laikotarpį pataikė daugmaž 7–15 tritaškius, tad tai yra kone dvigubai daugiau nei visos kitos komandos. Jaunieji Lietuvos atletai rodė puikų gebėjimą paruošiant rankas ir kojas prieš pagaunant kamuolį.

Platus spektras metimų arčiau krepšio buvo stebinantis – aukštos trajektorijos metimai abejomis rankomis, „eurostepai“, verpstės. Puikūs kūrybiškumo elementai bei gynybos vengimas prieš ateinant varžovams į pagalbą.

Kamuolio saugojimas, kamuolio laikymas toliau nuo oponentų, kuomet bandoma mesti iš artimojo nuotolio. Tai padėjo žaidžiant prieš labiau atletiškas komandas.

Lentos naudojimas – metimai nuo lentos būnant per kelis metrus nuo krepšio. Tai buvo puikus aspektas lietuvių žaidime.

Australia 2020

Puolimo taktikos

Puikus krypties keitimas, stipraus driblingo naudojimas išvengiant žingsnių ir užribio rodė puikų žaidėjų sąmoningumą bei organizuotumą.

Žaidimas be pozicijų: bet kuris žaidėjas, kuris atkovodavo kamuolį, galėdavo pradėti greitą išpuolį. Lietuviai taip pat žaidė „five out“ stiliumi (kai visi žaidėjai nuo tritaškio linijos gali žaisti veidu į krepšį). „Spacingas“ (platus žaidėjų išsidėstymas) ypač tada, kai baiginėjosi atakos laikas, buvo puikus. Tai leido puolimui lengviau ir laisviau funkcionuoti.

Įkirtimo kampai ir prasiveržimai: žaidėjai savo sugebėjimais rodė puikų kirtimų, kamuolio perdavimo iš rankų į rankas, užtvarų be kamuolio efektyvumą.

Apgaulingi judesiai: pernelyg neperspaudžiami, pagąsdinimai prieš metant, kamuolio varymasis pro nugarą, verpstės, apsisukimai aplink savo ašį, varymasis bet kuria ranka. Visi šie judesiai rodė puikų lietuvių pasitikėjimą, kuomet varžovai gindavosi agresyviau.

Perdavimai viena ranka: perdavimai į tolį ir sukti perdavimai su abejomis rankomis parodė lietuvaičių miklumą ir elitinius sugebėjimus. Lietuviai nebijojo atlikti perdavimo metimo fazėje, kuomet jų kūnai sunkiau kontroliuojami.
Gynybinės schemos

Pražangų disciplina: pražangos nebuvo pernelyg stiprios, bet požiūris su pražangomis buvo labai disciplinuotas. Kuomet varžovai verždavosi arčiau krepšio – rankos būdavo iškeltos į viršų.
Spaudimas: po minutės pertraukėlės, po tam tikro derinio ir taip toliau.

Susikeitimai gynyboje: tiek, kiek reikia. Gynėjai dirbo pakankamai gerai, kai reikėdavo susikeisti su aukštaūgiais ir eidavo trimis ketvirčiais iš priekio, neleisdami lengvai priimti kamuolio.

Tvarkaraštis ir filosofija: penkios treniruotės per savaitę, viena treniruotė skirta taktikai ir sprendimų priėmimui, atskira treniruotė skirta ir fiiziniam žaidėjų rengimui. 90 proc. kitų treniruočių yra skirtos įgūdžių tobulinimui ir vienas prieš vieną žaidimui.

82751018 2824284607592906 8401385884187885568 n

 Ko mes, jaunimo treneriai, turime paklausti savęs?

1. Kokias vertybes ir principus ugdome, ar esame susifokusavę taktikai ir sistemoms?

2. Kaip mes turime paruošti žaidėjus, kurie nepasimestų sudėtingose situacijose? Žaidėjus, kurie spaudimo metu tampa geresni , o ne suskystėja prieš jį. Žaidėjus, kurie žino ką daryti, kai iki atakos pabaigos lieka kelios sekundės arba kai derinys užstringa.

3. Laiko paskirstymas tarp strategijos ir įgūdžių tobulinimo. Ar pasiekti pergalę kitose rungtynėse yra svarbiau nei žaidėjų individualus tobulėjimas?

4. Kiek mūsų jaunimo programos modeliui reikia rungtynių? Dar vienų rungtynių? Dar vieno vidinio turnyro?

5. Ar mes galime surasti būdą išugdyti žaidėjus, kurie būtų tokie įgudę kaip Lietuvos žaidėjai? Ar mes toliau skųsimės, o neieškosime sprendimų?

6. Ar mes esame išsikėlę tam tikrus tikslus, ar prisiimame savo sprendimų pasekmes ir kaip sudaryti geriausias sąlygas tobulinti įgūdžiams?

Šis straipsnis nėra skundas, bet jis turėtų atverti akis. Kaip mes, jaunimo treneriai, galime būti geresni. Ši jaunų lietuvių vaikų grupė turėtų būti motyvacija mums. Kas yra įmanoma ir kiek daugiau mes galime įnešti džiaugsmo jauniesiems atletams, tobulindami jų individualius įgūdžius.

Originalų J. Flemingo tekstą rasite čia

 Australija

Naujienų sąrašas