„SKM Savanoriai dirba darbus“: turime labai stiprų krepšinio piramidės pagrindą

U16 Lietuvos rinktinė – Europos čempionė
Nuotr. autorius: FIBA Europe

 

 

Neseniai „SKM Savanorių“ projektą pradėjusi Sostinės krepšinio mokykla pristato rubriką „SKM Savanoriai dirba darbus“. Joje aktyvus sostinės jaunimas pristatys savo idėjas, pasakos apie SKM veiklą iš savo perspektyvos ir ieškos atsakymų į aktualius krepšinio pasaulio klausimus.

Šįkart dalinamės žurnalistikos studento Viliaus Malyškos parengtu interviu, kuriame savanoris apžvelgia SKM nuveiktus darbus ugdant krepšininkus ir aptaria didžiausius jaunimo iššūkius bandant prasimušti į vyrų krepšinį.

Lietuva yra šalis, kuri pasižymi labai giliomis krepšinio tradicijomis, išskirtinėmis treniruotėmis bei dideliu kiekiu užaugintų naujų talentų. Visgi pastaruoju metu pastebima tendencija, kad jaunieji Lietuvos atletai prioretizuoja Amerikos bei Ispanijos krepšinio mokyklas. Infrastruktūros trūkumas, mažos investicijos yra tik maža dalis, dėl ko Lietuvos krepšinio piramidė pastaruoju metu praranda savo konkurencingumą.

Tai atsiliepia tiek tarptautinėje rinkoje, tiek Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasiekimuose. Naujokų biržoje yra pašaukiama vis mažiau Lietuvoje tobulėjusių krepšininkų. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje pirmaisiais smuikais groja žaidėjai, kurie sporto pamatus klojosi ne gimtinėje.

Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjo Andriaus Čerškaus ir atstovo ryšiams su visuomene Balio Šmigelsko manymu Lietuvoje niekas nesikeis, kol nebus didinamos investicijos bei kuriama nauja infrastruktūra, o jaunųjų žaidėjų integravimas išliks neefektyvus. Nors SKM ties tuo nuosekliai dirba, tačiau valstybės pagalba yra būtina.

Čia pat pašnekovai pabrėžia, kad dabartinė išvykimo banga gali išeiti į naudą, jei jaunieji atletai grįš į Lietuvą ir prisidės prie jos gerovės ne tik krepšinio aikštėje, bet ir kasdieniame gyvenime.

Apie visa tai žurnalistikos studentas ir SKM savanoris V. Malyška diskutavo su A. Čerškumi ir B. Šmigelsku.

 

 

– Pati SKM yra dar jauna organizacija. Kaip stengiatės išsaugoti jaunuosius krepšininkus Vilniuje, kad šie neišvyktų kaip Kasparas Jakučionis (SKM paliko 2021 m.)?

Balys Šmigelskas: – Stengiamės tobulinti treniruočių sąlygas, kad žaidėjai galėtų siekti profesionalumo čia, Vilniuje, nes ypač dabar pastebime, kad labai daug lietuvių važiuoja į NCAA (angl. National Collegiate Athletics Association)  universitetus. Kasparo Jakučionio atvejis yra išskirtinis. Tokio lygio talentai, manau, išvažiuotų bet kokiu atveju. Jei tave kviečia „Barcelonos“ ar „Real“ akademijos, tu tiesiog imi tą šansą ir važiuoji.

Kalbant apie kitus talentus, kurie išvažiavo – klausimas, jiems būtų geriau čia, ar NCAA, nes JAV yra masė, kurioje tu gali tiesiog prasmegti. Mes manome, kad Vilnius, ir konkrečiai SKM, kasmet stengiasi tas sąlygas gerinti ir kuria „Skills Academy“ projektą, kur orientuojamės į profesionalumą. Taip pat esame įsteigę sporto klases, kuriose sportininkai gauna šansą suderinti mokslo ir sporto santykį gyvenime. Aišku, yra kur tobulėti, bet manome, kad progresas, kurį padarėme per pastaruosius penkerius metus, yra akivaizdus.

Andrius Čerškus: – Norėčiau papildyti Balį. Jis jau pasakė, kad vieni esminių mūsų žingsnių – sporto klasės ir individualių įgūdžių treniruotės. Taip pat aktyviai dirbame neformalaus vaikų švietimo klausimu. Siekiame, kad valstybės finansavimas moksleiviams būtų didinamas.

Miestas po truputį skiria vis daugiau finansų, nes norint konkuruoti su Ispanija ar kitomis krepšinio piramidėmis, reikia pinigų. Jų reikia geriems treneriams, kokybiškoms sporto salėms, o tai kainuoja.

Mes taip pat labai dirbame politiniu lygmeniu, nes vien iš tėvų finansų labai sunku užauginti aukšto meistriškumo krepšininką. Reikia labai daug valstybės pagalbos.

– Užsiminėte apie NCAA lygą, į kurią itin dabar vyksta jaunimas. Tai pastebima socialinėse medijose, apie tai kalbama tinklalaidėse. Pavyzdžiui, išvyko Augustas Marčiulionis, broliai Ąžuolas ir Tautvilas Tubeliai, Motiejus Krivas, Paulius Murauskas. Ką tai rodo apie dabartinę Lietuvos krepšinio padėtį?

Andrius Čerškus: – Visą tai yra įvertinimas mūsų krepšinio sistemai, nes mes sugebame suteikti meilę krepšiniui ir suteikti pagrindus daugybei jaunuolių, kurie yra įdomūs tarptautinei rinkai. Tai rodo, kad mes kažką labai gerai darome piramidės „apačioje“. Konkrečiai – Lietuvos darželinukų čempionate, Moksleivių krepšinio lygoje (MKL), ir vidiniame SKM „VitirON KIDS“ čempionate. Visą tai suteikia labai gerus pagrindus vaikams iki 14–15 metų. Tačiau žaisti aukštesniame lygyje ir norint treniruotis mums labai trūksta infrastruktūros, finansavimo.

Šiuo metu labai trūksta jaunimo įtraukimo į RKL (Regionų krepšinio lyga) ir NKL (Nacionalinė krepšinio lyga) komandas. Net pažiūrint į LKL (Lietuvos krepšinio lyga) ji yra senstanti lyga. Apie tai reikia pagalvoti Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Pavyzdžiui, Lietuvos futbolo federacija (LFF) turi taisyklę, kad Pirmojoje lygoje yra skaičiuojamos jaunųjų žaidėjų aikštėje praleidžiamos minutės, o klubus, kurie jauniems žaidėjams suteikia daugiausiai žaidybinio laiko, pasiekia piniginės premijos. Be abejo, tai yra paskata.

 

 

 

– Jūs paminėjote, kad LKL yra senstanti lyga ir tai atsispindi ne tik LKL‘e, bet pačioje Eurolygoje, Europos taurėje. Ar tai gali būti opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, nes dauguma jaunųjų talentų pastaraisiais metais pasirenka NCAA pinigus, o ne žaidimo minutes Europoje?

Balys Šmigelskas: – Labai sunkus klausimas, kuris daug apima. Ar tai gali būti pasaulinio masto problema tikrai sunku atsakyti, bet Lietuvos atžvilgiu reiktų klausti – „ar vaikai grįš?“ po NCAA mokslų. Jeigu grįš – viskas gerai. Jie pamatys pasaulį, gal kažką pritaikys Lietuvoje ir sukurs labai gerą verslą. Bet jeigu tie vaikai išvyks į Ameriką, Kanadą ar kitas valstybes ir ten liks, tada tikrai yra bėda, nes mes netenkame savo šviesių protų, savo jaunimo.

O ar senstanti lyga yra blogai, aš nežinau. Iš vienos pusės tai yra labai gerai, nes žaidėjai gali žaisti iki 40 metų ir net daugiau. Pavyzdžiui, Mindaugas Lukauskis, kuriam yra beveik 45 metai, vis dar tęsia karjerą pakankamai aukštame lygyje. Mindaugas Kuzminskas sulaukęs 34-erių gerina savo karjeros rekordus. Šie pavydžiai rodo, kad mūsų dabartinė sporto medicina pažengė į viršų, o tai yra pliusas. Ankščiau krepšininkai savo karjeras neretu atveju baigdavo dar nesulaukę 30-ies. Dabar yra atlikta labai didelė pažanga.

Mūsų jaunimui sunku įsitvirtintini LKL čempionate. Bėda ne tai, kad jų vietoje yra veteranai, o, mano nuomone, tai yra legionierių klausimas. Šarūnas Sakalauskas, kuris sėkmingai dirbo krepšinio treneriu Lietuvoje ir Vokietijoje, paskaičiavo, kad LKL‘e šį sezoną kas trečias žaidėjas yra legionierius. Vietos, kurias galėtų užimti jaunas lietuvis, baigęs mūsų ar bet kurią kitą Lietuvos krepšinio mokyklą, nėra, todėl jaunimas tiesiog ieško savęs užsienyje.

Taip yra dėl to, nes mūsų klubai dabar varžosi, kas liks aštuntas, o kas – septintas. Tai yra sisteminės bei finansinės klaidos. Dabar Lietuvai reikia apsispręsti, ko mums reikia. Ar LKL klubų, kurių sezono sėkmę apsprendžia tai, ar jie turnyrinėje lentelėje lieka aštunti ar devinti? O gal mes norime auginti Lietuvos talentus ir turėti gerą rinktinę, kuri pasaulyje galėtų, pagaliau, kažką vėl laimėti?

Andrius Čerškus: – Norėčiau pridėti, kad mokestinė sistema yra ydinga, nes  klubui imant legionierių reikia susimokėti tik 15 proc. GPM, o imant lietuvį, reikia susimokėti tiek „Sodros“, tiek kitus mokesčius. Tai reikia persvarstyti Seimo mastu, kad užsieniečiai žaidėjai būtų apmokestinami bent lygiai taip pat, kaip ir lietuviai. Klubai nenori jaunųjų žaidėjų, inicijuoti diskusijas su dėl mokesčių politikos, todėl tiesiog perka amerikiečius, kurie į Lietuvą žiūri kaip į trampliną. Apskritai, manau, NKL turi būti jaunimo čempionatas, kur vienoje komandoje būtų iki 3 vyresnių žaidėjų.

 

 

– Tai yra dabartinė problema, ar ji „velkasi“ iš anksčiau?

Andrius Čerškus: – „Sakalai“ buvo ta komanda, kur jauni žaidėjai gaudavo šansų. Tas pats „Rytas“ stengdavosi įtraukti Simą Buterlevičių, Dovydą Rediką, Joną Valančiūną ir kitus jaunus žaidėjus labai anksti. Klaipėdoje tų talentų anksčiau pridygdavo, o dabar man įdomu, kodėl viskas sustojo, kur yra sistemos trikdis? Būdavo tokie žaidėjai, kaip Macijauskas, Šiškauskas, kurie būdami  20–22 metų jau galėjo dominuoti Europoje.

Dabar tokių talentų labai trūksta. Taip gali būti, nes demografija labai mažėja, gimsta mažiau vaikų. Anksčiau gimdavo dvigubai daugiau vaikų ir natūralu, kad būdavo galima atrasti daugiau talentų. Iš kitos pusės, kartais taip dėliojasi, kad tokios kartos, kaip Pauliaus Jankūno 1984-ųjų karta, kuri yra auksinė, gali gimti tik kartą per 20–30 metų. Dabar, pavyzdžiui, latviai, turi labai gerą kartą, bet neaišku, kiek ilgai jie dar taip blizgės.

– Norėčiau dar šiek tiek grįžti prie ankstesnės temos, ir paminėti tokius talentus kaip Macijauskas ar Šiškauskas. Aš dar norėčiau išskirti, kad anksčiau lietuviai, kurie išvykdavo į NCAA, pavyzdžiui Jasikevičius, Pocius, Kleiza, Songaila, jie išvažiuodavo į universitetus ar mokyklas JAV ir to galima priežastis buvo SSRS griūtis. Natūralu, kad buvo norima pamatyti Ameriką ir tai, kas slypi už buvusios „geležinės uždangos“. O kodėl dabar dauguma žaidėjų išvyksta į JAV?

Andrius Čerškus: – Tai yra krepšinio valstybė ir NBA yra geriausias produktas pasaulyje taip pat kaip futbolo Čempionų lyga Europoje. NBA yra geriausių žaidėjų kalvė, visi nori būti ten. Aš taip sakyčiau, kad Amerika Lietuvai sukūrė tą 2000-ujų rinktinės pagrindą. Šarūnas Jasikevičius studijavo Amerikoje, Mindaugas Timinskas ir Darius Songaila buvo Amerikos produktas.  

Galima pastebėti, kad pusė rinktinės buvo atvažiavę iš NCAA koledžų. Stepas Kairys tuo metu sugebėdavo atrasti geras mokyklas, gerus universitetus. Tie amerikietiški pagrindai padėjo Jasikevičiui tapti tokiu geru žaidėju. Kita vertus, vien išvažiavimas į NCAA nereiškia, kad tapsi sėkmingu žaidėju. Pavyzdžiui, Kęstutis Marčiulionis buvo NCAA, bet netapo itin sėkmingu krepšininku. 

Balys Šmigelskas: – Dabar važiuoja ne tik dėl svajonės, bet ir dėl to, nes yra gaunamas aukštasis išsilavinimas. Lietuvoje daugelis į Amerikos aukštojo mokslo diplomą žiūri palankiai. Gaunamas geras išsilavinimas, nemokamas mokslas. Jeigu krepšinį žaidi gerai, dar ir pats gauni pinigų ir gauni labai nemažai.

Ne per seniausiai pasikeitė NCAA taisyklės, nes anksčiau studentai atstovaudami savo universitetams  negalėdavo gauti pinigų. Aišku, reikia pasakyti, kad tos sumos yra neatskaičius mokesčių, t. y. reiktų „išmesti“ apie 50 procentų gaunamos sumos.

 

 

 

– Jūsų nuomone, ar yra gerai, kad jaunieji talentai iškeičia stabilias minutes LKL‘e į NCAA pinigus?

Andrius Čerškus: – Amerikoje išlieka tik stipriausi, o iš ten galima kilti į aukštą lygį. Ąžuolas Tubelis išvažiavęs į Ameriką sugebėjo būti labai tvirtas žaidėjas ir dabar tą patį rodo grįžęs į LKL‘ą.

Ten (Amerikoje) yra geras filtras, t. y. sunkios treniruotės, labai dideli krūviai, reikalavimas mokytis aukštas, nes jei nesimokai gali „skristi“. Didžiulis spaudimas, didžiulė konkurencija. Ten sunku, nes esi legionierius. Jeigu praeini NCAA ir gerai žaidi, tai Europa ir NBA visai kitaip atsiveria.

Balys Šmigelskas: – Visada gali grįžti į Europą – čia yra faktas. Daugelis žaidėjų dabar turbūt taip ir galvoja, kad spės grįžti į Europą, bet kaip Andrius paminėjo, ten yra labai geras filtras. Ten yra labai sunku ir ne visi tą atlaiko. Yra atvejų, kurie taip sulūžta psichologiškai, kad praranda meilę krepšiniui ir pasuka visiškai kitu keliu.

– Jeigu Motiejus Krivas Kauno „Žalgiryje“ būtų gavęs daugiau žaidimo minučių, galbūt tai jį būtų paskatinę likti Lietuvoje?

Andrius Čerškus: – Žaidėjai supranta, kad turi šansą važiuoti į Ameriką, turi gerus pasiūlymus, jie žino, kad bet kada galės sugrįžti į „Žalgirį“ ar „Rytą“.

Balys Šmigelskas: – Reikia pasakyti, kad ne bet kada. „Žalgiris“ ir „Rytas“ taip pat turi savo jaunimo akademijas iki tam tikro amžiaus ir yra klausimas,  ar žaidėjas klubui bus reikalingas po dviejų ar trejų metų.

 

 

– Teigiama, kad „Žalgirio“ jaunimo centras yra vienas geriausių Eurolygoje, bet vis tiek žaidėjai iš ten išvyksta. Kodėl?

Balys Šmigelskas: – Tai yra „Žalgirio“ bėda, nes įvaizdžio prasme jis susitvarkęs puikiai. Taip, klubas turi gerą infrastruktūrą, bet jaunieji žalgiriečiai pabuvę ten supranta, kad viena yra reklama, kita – realybė. Jie supranta, kad jie negaus minučių LKL‘e, juolab Eurolygoje.

Mes matome, kiek per pastarąjį laiką iš „Žalgirio“ iškilo lietuvių, kurie tapo tikrai aukšto lygio krepšininkais. Per pastaruosius dešimt metų galime prisiminti Luko Lekavičiaus ir Edgaro Ulanovo asmenybes.  Tomas Dimša ar Marius Grigonis iškilo ne per „Žalgirį“, o apėjo „ratą“.

Atrodo, „Žalgiris“ turi gerą sistemą, bet kai reikia duoti minučių LKL‘e, tada ir vėl aukojamas jaunas žaidėjas ir siekiama pergalių prieš Mažeikius. Turbūt žaidėjai mato, kad „Žalgiris“ yra vardas, tačiau neužtenka treniruočių centro, reikia rungtynių patirties.

Andrius Čerškus: – Jie gali rinktis: arba daryti karjerą Europoje, ar žaisti Lietuvos klubuose ir važiuoti į Ameriką. Aš manau, kad Amerika labai stipriai juda į priekį.

Kiek yra pažengę moksliniai tyrimai, kiek yra pažengę individualiai, kiek jie turi „staff‘o“ (liet. trenerių personalo, – autoriaus pastaba) trenerių štabuose, nes mokyklos ir universitetai investuoja milžiniškus pinigus. Ten yra garbė turėti stiprią komandą, gerus atletus, kurie ateityje taps profesionalais, galbūt padės savo universitetui kaip alumnai.

Balys Šmigelskas: – Visiškai pritariu Andriui. Viena iš esminių problemų yra ta, kad daug kas Lietuvoje remiasi entuziazmu. Daug kas įvyksta dėl mūsų pačių – trenerių, vadybininkų, žaidėjų entuziazmo – o realios valstybės pagalbos nėra.

Valstybė gali pastatyti salę – viskas gerai, puiku. Bet reikia žmonių, kurie tose salėse sugebėtų dirbti ir dirbtų už orų atlyginimą . Taip pat galiu pridurti, kad reikalingas didesnis LKF indelis. Jeigu federacija finansiškai paskatintų klubus suteikti daugiau žaidybinio laiko jaunimui, užsisuktų mechanizmas ir visos pusės būtų suinteresuotos tą daryti. Mes, galų gale, turėtume gerą klubinį krepšinį, su lietuvių pagrindu, ir gerą rinktinę.

 

 

– Anksčiau Lietuva turėjo nemažai NBA naujokų biržos šaukimų. Jonas Valančiūnas į NBA pateko iš „Ryto“, Donatas Motiejūnas užaugo „Žalgiryje“. Tas pats Deividas Sirvydis krepšinio pamatus susidėjo Vilniuje. Tačiau pastaruoju metu naujokų biržos šaukimų tiesiogiai „iš Lietuvos“ nebėra. Kodėl taip yra?

Balys Šmigelskas: – Tiesą sakant, teko neseniai pasidomėti ir rašyti apie šią istoriją. Kol kas 15 lietuvių yra išbandę laimę oficialiose NBA rungtynėse. Netgi atsiverčiau pažiūrėti, kas kiek laiko jie patekdavo į NBA lygą. Realiai, žinokite, nėra situacija tokia prasta, kokia ji atrodo. Per pirmą dešimtmetį po laisvės atgavimo į NBA pateko trys lietuviai: Sabonis (Arvydas), Marčiulionis (Šarūnas) ir Ilgauskas (Žydrūnas). 2000–2010 metais NBA lygą papildė dar penki lietuviai – Kleiza (Linas), Songaila (Darius), Jasikevičius (Šarūnas), Macijauskas (Arvydas), „atsižymėjo“ ir Andriuškevičius (Martynas).

Praeitas dešimtmetis žaidėjų kiekybe ir kokybe irgi buvo labai turtingas – Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas, Domantas Sabonis, Mindaugas Kuzminskas, Ignas Brazdeikis. Neužmirškime, kad Mindaugas Kuzminskas yra visiškai Lietuvoje užaugintas krepšininkas. Jis žaidė legendiniame Niujorko „Knicks“ klube. Tikrai žaidė, o ne ant suolo sėdėjo.

Dabar mes turime jau ketvirtąjį NBA lietuvių dešimtmetį, Kol kas čia daugiau simboliškai „atsižymėjo“ Deividas Sirvydis ir Arnas Kulboka. Kalbant apie kiekybę, manau, galime turėti patį geriausią dešimtmetį iki šiol. Ateina Matas Buzelis, o dešimtmetis dar net neįpusėjo.

Andrius Čerškus: – NBA plečiasi, lyga per savo mechanizmą „perleidžia“ daugiau žaidėjų, sudaroma daugiau dvišalių kontraktų. Lietuvių gali tikrai daugėti.

– Ar jaunųjų talentų nutekėjimas tęsis toliau? Kokios perspektyvos?

Balys Šmigelskas: – Mano manymu, egzistuoja dvi kryptys. Gali būti, kad dabartinė išvykusių lietuvių studentų karta pamatys, kad ne viskas yra taip gerai, kaip atrodo ir banga nuslops. Pavyzdžiui, 2010 m. buvo kilusi panaši banga, kuri greitai nuslopo. 

Kita kryptis – viskas tik plėsis. Jeigu Lietuvos politika sporto atžvilgiu nepasikeis, labai  gali būti, kad migracija tik dar labiau plėsis. Vėlgi, nebūtinai tai yra blogai, jei vaikinai ir merginos grįš į Lietuvą ir savo gyvenimus kurs čia.  

 

 Interviu parengė SKM savanoris Vilius Malyška

 

 

 

Naujienų sąrašas